Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius balandžio 3 d. išvardijo Rusijos pajėgų dalinius ir padalinius, prisidėjusius prie Kyjivo srityje įvykdytų karo nusikaltimų: 64-oji atskira motorizuotųjų šaulių brigada, priklausanti 35-ajai bendrųjų pajėgų armijai, nurodė A. Arestovičius.
Neilgai trukus portale „InformNapalm“ buvo paviešintas ir konkretus dalinio numeris. Remiantis preliminaria informacija, būtent to dalinio kariai žudė, prievartavo ir kankino Bučos, miesto netoli Kyjivo, gyventojus. Kaip teigia „InformNapalm“ leidėjai, nusikaltimus vykdę kariai priklausė Chabarovsko krašto Kniaze Volkonskojės gyvenvietėje tarnavusiam kariniam daliniui Nr. 51460.
Beje, remiantis ukrainiečių žurnalisto Romano Cymbaliuko turimais duomenimis, minėta brigada per kovas Ukrainoje neteko daugiau nei 60 proc. karinio personalo ir kuriam laikui buvo patraukta į Baltarusijos teritoriją prie Mozyriaus. Jos vado pavaduotojas, kaip teigiama, sunkiai sužeistas.
„Rusijos žmogžudžiai, įvykdę tuos nusikaltimus, – tai 51460 dalinio kariai, besibazuojantys Rusijos Federacijos Chabarovsko krašto Kniaze Volkonskojės gyvenvietėje. Tie, kurie tai padarė, privalo žinoti: mes jau pakeliui“, – kalbėjo R. Cymbaliukas viename iš jo paties „Youtube“ kanalu transliuotų epizodų.
Kaip rašė „Laisvės radijas“, visuotinai prieinamuose šaltiniuose taip pat pavyksta rasti netiesioginių įrodymų, kad nurodytos brigados personalas tikrai buvo Bučoje.
Kniaze Volkonskojė – tai kaimo tipo gyvenvietė su kiek mažiau nei 10 tūkst. siekiančia populiacija. Joje gyvenantys žmonės verčiasi žemės ūkiu, naudingųjų iškasenų gavyba ir medienos apdirbimu.
„Kaimo centre – nuotekų šulinys, kuriame kuo ramiausiai plaukioja visas atitinkamas gėris. Karinį dalinį Nr. 51460 veikiausiai ir galima pavadinti bent per milimetrą prie miesto Kniaze Volkonskoję priartinančiu reiškiniu, nors apie dalinį, lygiai kaip apie patį miestą, senokai negirdėti nieko nors šiek tiek pozityvaus“, – rašo „Belsat“ žurnalistas.
„Toji vieta tikrai kažkokia nenormali. Nebūna metų, per kuriuos joje ko nors nenužudoma arba neišprievartaujama. Kai dar gyvenome Kniaze Volkonskojėje, viena po gatves vakarais tikrai nevaikščiodavau. O kiek gandų iš vietinių prisiklausyti teko! Tai grėsmę kelia lūšių antpuolis, tai koks lokys žmogėdra ima ir užklysta. Nutinka, kad ir dalinio kariams protas pasimaišo. Gal tai kažkokia mistika, bet ta vieta – tikra piktųjų jėgų buveinė!“ – 2014-aisiais leidinys „Amurskij meridian“ perdavė buvusios miestelio gyventojos žodžius.
2014-ųjų žiemą Kniaze Volkonskojės gyvenvietėje įvyko visa serija išpuolių prieš moteris ir paaugles. Buvo ir nužudytų. Anot kalbų, nusižiūrėtas aukas medžiojo vyriškis karine uniforma: jisai, esą, sustodavo važiuodamas pro šalį ir siūlydavo galįs pavėžėti.
Įtariamu žudiku pasirodė esąs Rusijos pajėgose tarnavęs kapitonas Artiomas Grabovojus. Tyrėjams ėmus sekti karininko pėdomis, jis nuzižudė. Netrukus nusižudė ir kartu tarnavęs A. Grabovojaus bičiulis. Tarp žmonių sklandė nuomonė, kad jis galėjo būti nusikaltimų bendrininkas.
Dar vienas be karių dalyvavimo neapsiėjęs Kniaze Volkonskojės ramybę sutrikdęs nutikimas įvyko 2015-ųjų gruodį. Tada maždaug 15 jaunų karių netoli dalinio praleidžiamojo punkto mirtinai užtrankė vyrą. Nužudytasis buvo miestelyje gyvenęs atsargos karininkas. Per incidentą vos nežuvo ir nužudytojo draugas, mėginęs pasipriešinti užpuolikams.
Kaip sakė mirties išvengęs asmuo, egzekucijoje dalyvavo ne tik eiliniai kariai, bet ir karininkai, o karo policija tiesiog stebėjo tai, kas vyksta. Remiantis tam tikrais liudijimais, konflikto priežastimi tapo etniniu pagrindu kilęs nesutarimas.
„Apmaudžiausia, kad daugelis tų karininkų jau paleisti ir jie ramiai sau vaikštinėja gatvėmis ir geria alų prie parduotuvės“, – piktinosi vietos gyventojai komentuodami paskelbtą naujieną.
Deja, žmogžudystės už dalinio ribų – tai tiktai ledkalnio viršūnė. Nuo 2014-ųjų sausio iki gegužės iš viso žuvo devyni žmonės, tarnavę Kniaze Volkonskojės ir gretimame Anastasjevkos kaime besibazuojančiuose daliniuose. Be jau minėto kapitono A. Grabovojaus, tai buvo penketas eilinių, pora jaunesniųjų seržantų ir vienas leitenantas. Penki iš jų nusižudė, trys žuvo sprogus tankui, o vieno mirtis siejama su karinio personalo pervežimo taisyklių pažeidimu.
Per patikrą buvo išaiškinti įstatymų pažeidimai, susiję su paskirstymu, karių aprūpinimu materialinėmis ir buitinėmis, taip pat medicininėmis priemonėmis, jų gyvybės ir sveikatos apsauga, įstatymais numatytos tvarkos 30632 ir 51460 kariniuose daliniuose ir jų veiksmų teisėtumo užtikrinimu.
Pažeidimų kaltininkai – minėtiems daliniams vadovaujantys asmenys, taip pat aukštesnio pavaldumo karinė administracija.
Vienam iš nusižudžiusių karių vadų buvo skirta kalėjimo bausmė, tačiau tai buvo padaryta tiktai po kelerius metus užtrukusio fondo „Motinos teisė“ („Pravo materi“) spaudimo.
Vis dėlto užfiksuota ir tai, kad vienas majoras, pavarde Nikolajus Čabanovas, žinodamas, kad liks nenubaustas, mušė karį, vertė jį ištisą parą dėvėti neperšaunamąją liemenę ir dujokaukę, o prieš pat mirtį pasielgė dar drastiškiau – davė nurodymą nusipirkti naują kompiuterį. Žuvusiojo kūnas buvo išmargintas kraujosrūvų, o ant jo smakro buvo matyti mušant naudoto daikto palikta žymė.
Per 2014 metus iš viso žuvo 12 Chabarovsko krašte tarnavusių rusų karių. Ne mažiau kaip vienas karys po žiauraus sumušimo buvo atleistas: tai buvo vienintelė tikimybė, kad jis liks gyvas.
Rusijos Valstybinės Dūmos deputatas Sergejus Furgalas, inicijavęs patikrą kariniuose daliniuose, 2018-aisiais buvo išrinktas Chabarovsko krašto gubernatoriumi. Visgi 2020-aisiais, vykdant iš Maskvos gautą nurodymą, jis buvo suimtas. Šis įvykis tapo akstinu masiniams ir ilgai trukusiems regiono gyventojų protestams. Šiuo metu vykdomas S. Furgalui iškeltos bylos teisminis nagrinėjimas.
Apie beribę „dedovščinos“ savivalę Kniaze Volkonskojės dalinyje liudija nemenkas skaičius komentarų, pasipylusių reaguojant į žinią apie netoli dalinio praleidžiamojo punkto užmuštą vyrą. Komentarai buvo įkelti 2015–2016 metų laikotarpiu. Toliau – tik keletas iš jų.
„Tokie siaubingi dalykai Kniaze Volkonskojės daliniuose vyksta nuolatos. Begalė naujokų sumušimo atvejų – jokia paslaptis. Kur žiūri karinė prokuratūra? Nors šiaip jie (vadai) kažkodėl visada lieka nenubausti. Manau, visi jie korumpuoti. Vien po rudens šaukimų nukentėjo du mano žemiečiai: vieną padegė (teko net į ligoninę gabenti), o kitą dvi paras mušė. Čia normalu?“
„Pats metas tą dalinį išformuoti, nes darosi tikrai baisu ir nejuokinga.“
„Kniaze Volkonskojėje vyksta kažkas žvėriško, garbės žodis! Kariai pamėlyniję guli ligoninėje ir niekam šitai nesvarbu! Siaubas ir ne kitaip! Tėvai gal bijo kelti triukšmą, kad dar blogiau nebūtų, o juk reikėtų nufilmuoti, nufotografuoti ir parodyti visas tas mėlynes. Lai kas nors aiškinasi, kaip jos atsirado! Dar kareivėlis nė priesaikos nebuvo davęs, o jam jau plaukus padegė. Keturiese prieš vieną! Tai normalu? Bet niekas nieko.“
„Baisiausia, kad niekas nieko nesiaiškins ir, juo labiau, nenubaus. Kodėl? Dalinio vadai seniai jau jaučiasi nebaudžiami. Tai pasakytina apie kažkokią „nelaimingų atvejų“, pasibaigiančių mirtimi ir luošumu, epidemiją. Tai pasakytina ir apie, švelniai tariant, savanorišką kreipimąsi ir pinigų siūlymą.“
„Geriausia būtų sulyginti tą dalinį su žeme. Naudos iš jų, kaip iš gynėjų, visiškai jokios. Nieks net nepastebėtų.“
„Ištisus metus kariniuose veiksmuose nedalyvaujantys „gynėjai“ vaikšto visiškai girti. Vadai į tai žiūri pro pirštus, nors daug dažniau patys ūžauja su pavaldiniais, o vėliau už pinigus viską slepia.“
„Seniai jau laikas išformuoti tuos Kniaze Volkonskojės dalinius. Jau ypač daug tenai nusikaltimų. Pats tarnavau prieš pat 2000-uosius – per patį „dedovščinos“ klestėjimą, – tačiau tokių dalykų, kokie dabar ten vyksta, tikrai nebuvo.“
Begalę neigiamų atsiliepimų apie 51460 dalinį galima rasti ir įvairiuose forumuose. Žmonės būtinai pamini masinį vagiliavimą, šantažą, „dedovščiną“, prastą materialinę bazę ir smurtą.
„Pats tarnavau tame dalinyje... Geriau jau mirti nei atsidurti motorizuotųjų pėstininkų pulke.“
„Tame dalinyje klesti vagystės, vadai ir visa vadovybė reikalauja iš vaikinukų kyšių! Tarnaujantieji pagal sutartis turi nusiiminėti iš sąskaitų pinigus. Maitina prastai. Klesti savivalė!“
„Tas dalinys – visiškas mėšlas. Jakutai, tuviai ir panašūs išnaudoja kitus. Jei tik sutikčiau tuos padugnes! Ištisus metus iš jų tyčiočiausi. Vaikšto būriais. Visi su peiliais.“
„Kai kuriuose būriuose kariams neatiduoda jiems priklausančių mokėjimo kortelių. Leitenantai ir kiti nužmogėję asmenys nuskaitinėja nuo jų pinigus. Jei koks karys pastebimas su telefonu netinkamu metu, telefoną gali atimti, sudaužyti, prikalti vinimi prie sienos, pasiūlyti išsipirkti... Uniforma, apavas ir kitos priemonės tikrai galėtų būti geresni... Vanduo ypač prastos kokybės, be to, nuolatos atjunginėjamas. Vasarą padažnėja odos susirgimų.“
Pastaruoju metu Kniaze Volkonskojės daliniuose tarnaujančių karių padėtis anaiptol nepagerėjo. Remiantis leidinio Ura.ru pranešimu, vasario 16-osios naktį (vadinasi, likus faktiškai savaitei iki karo prieš Ukrainą pradžios) vyresnysis praporščikas ir seržantas sumušė šešetą karių. Du iš jų teko gabenti į ligoninę.
Kaip teigė nukentėjusieji, naktį girtas vyresnysis praporščikas pradėjo tikrinti šlepečių ir spintelių numerius. Tiems, kurių numeriai nesutapo, buvo liepta keltis. Jie buvo mušami lazda. Remiantis asociacijos „Karių motinų komitetas“ („Komitet soldatskich materei“) vadovės Svetlanos Golub žodžiais, divizijos vado pavaduotojas „patarė“ mažiau apie tai kalbėti.
„Tas įvykis dabar pateikiamas kaip masinės karių peštynės. Esą, jie ėmė kumščiais aiškintis santykius, o tie du asmenys, kurie iš tikro visus juos mušė, neva mėgino karius išskirti“, – pranešė S. Golub.
„Belieka atsakyti štai į kokius klausimus: ar iš Kniaze Volkonskojės atvykusių karių moralinės vertybės galėtų sulaikyti juos nuo smurto prieš beginklius Bučos žmones? Ar sąžinė jiems leistų prievartauti ir žudyti? Ar Rusijos karinė vadovybė mėgintų visa tai nuslėpti? Atsakymai atrodo akivaizdūs“, – rašo „Belsat“ žurnalistas.
Dar galima pridurti, kad balandžio 5-ąją iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos buvo gautas pranešimas, jog 64-oji motorizuotųjų šaulių brigada bus sugrąžinta į Ukrainos teritoriją. Apie šio padalinio karinio personalo rotaciją Rusijos karo vadovybė negalvoja: jis vėl bus siunčiamas į priešakines linijas tokios sudėties, kokios yra.
Iki balandžio 6-osios karinis personalas turėjo būti pristatytas į Rusijos Belgorodo miestą, o iš jo bus pasiųstas į vieną iš „pačių karščiausių“ taškų. Prašymai dėl atleidimo nepriimamai.
