Jo pagrindinis varžovas iš opozicijos Jamilas Hasanli liko antras, surinkęs tik kiek daugiau nei 5,2 proc. balsų, rodo rezultatai.
J.Hasanli rinkimų štabas užsiminė apie didelio masto klastojimus ir sakė nepripažinsiantis rinkimų rezultatų.
51 metų lyderis atėjo į valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir vienam iš komunistinio režimo šulų, vadovavusiam naftos turtingam ir 9,5 mln. gyventojų turinčiam Azerbaidžanui ankstesnius 10 metų.
Azerbaidžano autoritarinis lyderis švenčia triuškinamą pergalę rinkimuose
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ketvirtadienį šventė triuškinamą pergalę rinkimuose, atvėrusius jam trečią kadenciją ir pratęsusius jo šeimos autoritarinį valdymą, nors oponentai skundėsi daugybe pažeidimų per balsavimą.
Duomenimis, gautais suskaičiavus beveik visus balsus, I.Aliyevas užsitikrino 84,59 proc. daugumą per trečiadienį vykusius rinkimus, tuo tarpu už antrą likusį jo pagrindinį varžovą opozicijoje Jamilą Hasanli balsavo vos 5,54 proc. dalyvių, pranešė rinkimų komisija.
Kaip nurodė Komisijos pirmininkas Mazahiras Panahovas, tai reiškia, kad už šalies lyderį balsus atidavė 3 118 287 rinkėjai.
M.Panahovas pridūrė, kad rinkėjų aktyvumas siekė 72,1 procento.
"Tai ne galutiniai rezultatai. Balsalapiai dar skaičiuojami. Galutiniai rezultatai bus žinomi po kelių dienų", - pažymėjo pirmininkas.
Tačiau jis suskubo pridurti: „Akivaizdu, kad pareigas einantis prezidentas Ilhamas Aliyevas užsitikrino triuškinamą pergalę.“
„Prezidento rinkimai Azerbaidžane buvo demokratijos triumfas, – I.Aliyevas pareiškė kreipdamasis į tautą per televiziją ketvirtadienį paryčiais. – Faktas, kad šis balsavimas buvo laisvas ir skaidrus, yra dar vienas svarbus žingsnis į demokratiją.“
Tačiau J.Hasanli rinkimų štabas tvirtino, kad buvo įvykdyta „didžiulių“ rinkimų pažeidimų visoje šalyje ir pažadėjo nepriimti rezultatų.
Savo ruožtu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje nurodoma, kad rinkimus Azerbaidžane temdė reikšmingos problemos ir trūkumai.
„Reikšmingos problemos buvo stebimos visuose rinkimų dienos procesų etapuose ir pabrėžė, kokie dideli yra trūkumai, kuriuos reikia pašalinti, kad Azerbaidžanas visiškai vykdytų savo įsipareigojimus ESBO“, – nurodė stebėtojai.
51 metų lyderis atėjo į valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir vienam iš komunistinio režimo šulų, vadovavusiam naftos turtingam Azebaidžanui ankstesnius 10 metų.
I.Aliyevas buvo perrinktas 2008-aisiais, surinkęs 89 proc. balsų, tačiau stebėtojai iš Vakarų šalių atsisakė pripažinti tuos rinkimus laisvais ir sąžiningais.
Ginčijamas 2009-ųjų referendumas leido I.Aliyevui vėl kandidatuoti.
I.Aliyevas nedalyvavo televizijos debatuose ir atsisakė rengti susitikimus su rinkėjais. Jo šalininkai teigia, kad prezidento darbai kalba už jį patį.
Rinkimuose, kuriuose turėjo teisę dalyvauti apie 5 mln. registruotų rinkėjų, balsuotojų aktyvumas buvo apie 72 proc., nurodė centrinė rinkimų komisija.
Tačiau jo pagrindinis varžovas J.Hasanli piktinosi dėl, anot jo, daugybės pažeidimų. Be kita ko, pastebėta, kad rinkėjai buvo vežiojami autobusais po daugelį apylinkių ir balsavo ne vieną kartą; nustatyta numanomų balsalapių klastojimo atvejų, o stebėtojams nebuvo leidžiama atlikti savo darbo.
„Didžiuliai pažeidimai buvo vykdomi visoje šalyje“, – sakoma J.Hasanli rinkimų štabo pranešime, paskelbtame tebevykstant balsavimui.
J.Hasanli stovykla „nepriims rinkimų rezultatų ir nepripažins jų laisvais bei sąžiningais“.
Musulmoniškoje 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, uždirbančioje milijardus JAV dolerių už parduodamą naftą, gyvenimo kokybė pagerėjo per pastarąjį dešimtmetį, o Azerbaidžanas tampa vis svarbesniu energetikos išteklių tiekėju Europai bei NATO partneriu.
Tačiau žmogaus teisių organizacijos kaltino institucijas prieš rinkimus griežtai malšinus bet kokias nepaklusnumo apraiškas: daug vyriausybės kritikų buvo pasiųsti už grotų pagal kaltinimus, kurie, anot opozicijos, yra išgalvoti.
Azerbaidžano opozicija tradiciškai būdavo silpna ir susiskaldžiusi, o daugelis jos narių boikotavo 2008 metų rinkimus. Gegužę atrodė, kad ji pasiryžusi mesti tikrą iššūkį, susitelkdama aplink vieną kandidatą, tačiau susidūrė su didelėmis kliūtimis, mėgindama paskleisti savo žinią.
J.Hasanli, kuris kaltino Aliyevų klaną didžiulio masto korupcija, žadėjo, jog jeigu būtų išrinktas, atsistatydintų po dvejų metų ir įvestų Azerbaidžane parlamentinę sistemą.
Prognozuojama, kad I.Aliyevas, toliau atsargiai laviruos tarp Vakarų šalių ir Rusijos, užtikrindamas, kad Azerbaidžanas išliktų svarbus energetikos išteklių šaltinis Europai ir Jungtinių Valstijų sąjungininkas, tačiau neužrūstintų savo didžiosios šiaurinės kaimynės.