Be galo svarbu, kad demokratiškai išrinkti lyderiai parodytų drąsią ir principingą lyderystę, kai susiduriama su pasauliniais iššūkiais, tokiais kaip COVID-19, ir didėjant nerimui dėl gresiančios klimato kaitos, teigė Kennethas Rothas.

„Neramu, kad jei demokratiniai lyderiai nepasirodys, jog yra geresni už kitus (ir) nepademonstruos tokios vizionieriškos lyderystės, kurios reikia šiandien, jie sukels neviltį ir nusivylimą, o tai yra palanki dirva autokratams“, – sakė HRW direktorius.

Ir iš tiesų, atrodytų, kad autokratijos atsiranda vis daugiau.

Ketvirtadienį paskelbtoje daugiau kaip 750 puslapių HRW metinėje ataskaitoje apie teisių pažeidimus visame pasaulyje išsamiai aprašomas vis stiprėjantis susidorojimas su opozicijos balsais tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija, Baltarusija ir Egiptas.

Ataskaitoje taip pat nušviečiami keli pastarojo meto kariniai perversmai, įskaitant Mianmarą ir Sudaną, taip pat lyderių, turinčių autokratinių tendencijų, atsiradimas šalyse, kurios kažkada buvo ar iki šiol tebelaikomos demokratinėmis, pavyzdžiui, Vengrijoje, Lenkijoje, Brazilijoje, Indijoje ir – iki praėjusių metų – JAV.

JAV demokratijai iškilo grėsmė

Ir nors buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo šalininkų pastangos panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus žlugo, K. Rothas perspėjo, kad JAV demokratijai „šiandien akivaizdžiai metamas iššūkis“.

Praėjusiais metais D. Trumpo rėmėjų riaušės prie Kapitolijaus „iš tikrųjų buvo tik pradžia“, sakė jis.

K. Rothas sakė bijantis, kad sausio 6 dienos riaušės buvo „nemokšiškos pastangos panaikinti rinkimus, bet dabar vyksta daug sudėtingesni procesai, kurių tikslas – kiti prezidento rinkimai“.

„Jungtinėse Valstijose reikia skubiai ginti demokratiją“, – mano jis.

Pripažindamas grėsmę, K. Rothas, čia pat suabejojo „šių dienų įprasta išmintimi... kad autokratija kyla, o demokratija nyksta“, tvirtindamas, kad daugelis pasaulio autokratų iš tikrųjų atsiduria vis labiau pažeidžiamoje padėtyje.

Jis pabrėžė, kad ėmė rastis plačios labai skirtingų politinių partijų sąjungos, kurios susivienija siekdamos išstumti „korumpuotą autokratą“, kaip, pavyzdžiui, Čekijoje ir Izraelyje.

Jis atkreipė dėmesį į didelius protestus už demokratiją ir didžiulius pilietinio nepaklusnumo judėjimus net ir tokiose žiauraus karinio režimo šalyse kaip Mianmaras ir Sudanas, nepaisant pavojaus būti sulaikytam arba nušautam.

„Vyksta mūšis su labai dideliu pasipriešinimu tiems, kurie nori atkurti ar įvesti amžiną autokratiją“, – sakė K. Rothas.

Vis didėjančio pasipriešinimo akivaizdoje autokratai, kurie anksčiau stengėsi išlaikyti demokratinio proceso įvaizdį, daugeliu atvejų nustojo apsimetinėti.

Vietoj to, tokiose šalyse kaip Rusija, Honkongas, Uganda ir Nikaragva buvo rengiamos „rinkiminės apgaulės“, iš pradžių atvirai atsikračius opozicijos, uždarius žiniasklaidos priemones ir uždraudus protestus, sakė K. Rothas.

„Zombių rinkimai“

Pasak K. Rotho, nors tokiu būdu autokratai gali laimėti, vis dėlto tokie „zombių rinkimai“ „nesuteikia jokio teisėtumo, kurio jie siekia“.

Susidūrę su atviru valdžios užgrobimu ir naudingų asmeninių ryšių sistema, žmonės gali lengviau suprasti tuščius pažadus ir nusigręžti nuo autokrato, suteikdami galimybę demokratinėms jėgoms.

Tačiau šiuo metu daug demokratiškai išrinktų lyderių nesugeba parodyti principingumo ir lyderystės, kurie aiškiai parodytų demokratijos naudą, sakė K. Rothas.

„Manau, kad pasauliniu mastu matome nepasitenkinimą demokratiniais lyderiais iš dalies dėl to, kad didelė dalis demokratinių visuomenių jaučiasi paliktos nuošalyje.

Skubiai reikia geresnio demokratijos valdymo (ir) nuoseklesnio požiūrio į žmogaus teisių gynimą visame pasaulyje“, – sakė HRW vadovas.

Pavyzdžiui, JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo, kad žmogaus teisės taps pagrindine jo užsienio politikos vertybe, tačiau nors jis „nustojo bučiuotis su kiekvienu draugišku autokratu, kaip tai darė Trumpas“, K. Rothas apgailestavo, kad iš esmės jam nepavyko to įgyvendinti.

Santykiuose su „draugiškomis represinėmis vyriausybėmis, tokiomis kaip Egiptas, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Izraelis“, jis sakė, kad „jo užsienio politika atrodo gana įprastinė“.

J. Bidenas ir kiti demokratiniai lyderiai žengia „kuklius žingsnius“, pripažino jis.

Tačiau tokia „trumpalaikė mažų žingsnelių politika“, perspėjo jis, „nepakankama, kad susidorotų su dideliais mūsų laukiančiais iššūkiais ar galiausiai sugebėtų laimėti pasaulines varžybas, kur priešininkas – autokratija“.