"Pasiektas susitarimas įtraukti į sąrašą "Hezbollah", - sakė vienas šaltinis, kai ministrai įtikino šį žingsnį žengti kai kurias ES šalis, nerimaujančias, jog toks sprendimas dar labiau destabilizuos padėtį Libane, kur tas judėjimas atlieka svarbų vaidmenį.
28 ES šalių užsienio reikalų ministrų sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, nurodė vienas Prancūzijos diplomatas, prašęs neviešinti jo vardo, nes jis nebuvo įgaliotas kalbėtis su žiniasklaida.
Įtraukimas į "juodąjį sąrašą" taps pagrindu neišduoti vizų asmenims, taip pat įšaldyti su ta grupuote susijusių organizacijų sąskaitas. Tačiau šį nutarimą įgyvendinti bus sudėtinga, nes pareigūnams teks išsiaiškinti įvairių "Hezbollah" struktūrų vidinius ryšius ir nustatyti, kam gali būti taikomos sankcijos dėl priklausymo sukarintam sparnui.
Šis Irano palaikomas judėjimas yra itin svarbus Libano politikai ir dominavo šalies vyriausybėje nuo 2011 metų. Pastaruoju metu "Hezbollah" siuntė savo kovotojus sustiprinti Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgas, puolančias sukilėlių užimtas teritorijas.
"Hezbollah" taip pat kaltinama ryšiais su pernai Bulgarijoje įvykdytu išpuoliu prieš izraeliečius turistus, tačiau ji tuos kaltinimus neigė.
Bendrijos sprendimą pasveikino Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas.
"Gerai, kad ES nusprendė pavadinti tuo, kas ji yra: teroristine organizacija", - sakė jis.
Prieš ES ministrams priimant šį sprendimą Vokietijos diplomatijos vadovas Guido Westerwelle pažymėjo, jog įrodymai, susiję su pernai Bulgarijos Juodosios jūros kurorte Burgase įvykdytu išpuoliu, per kurį žubo penki Izraelio ir vienas Bulgarijos pilietis, turėtų tapti pakankama paskata tokiam žingsniui. G.Westerwelle sakė, kad "turime į tai atsakyti, ir šis atsakymas" yra "Hizbollah" sukarinto sparno įtraukimas į teroristinių organizacijų sąrašą.
Ataka Bendrijos teritorijoje, taip pat kovą priimtas Kipro baudžiamojo teismo sprendimas, pagal kurį vienas "Hizbollah" narys buvo pripažintas kaltu dėl pagalbos planuojant išpuolius prieš izraeliečius šioje Viduržemio jūros saloje, paskatino ES diplomatus imtis atsakomųjų veiksmų.
"Turėtume įvardyti vardus, nes ateina laikas pasakyti tiesą, - sakė pirmadienį vykusiam susitikimui pirmininkavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. - Dėl to ką ("Hezbollah") sukarintas sparnas įvykdė regione ir kitur, sakyčiau, kad reikalinga vienokia ar kitokia reakcija."
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as teigė, kad "Hezbollah" sukarinto sparno įtraukimas į "juodąjį sąrašą" neturėtų "destabilizuoti Libano arba sukelti itin nepalankių padarinių".
"Mums svarbu parodyti, kad esame vieningi ir stiprūs, atremdami terorizmą", - sakė jis
L.Linkevičius: sprendimas neturi paveikti humanitarinės paramos Libanui
Europos Sąjungai (ES) pirmadienį nusprendus paskelbti judėjimo "Hizbollah" karinį sparną teroristine organizacija, humanitarinė parama Libanui turi būti teikiama kaip ir anksčiau, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Jo teigimu, ES ministrai šiuo sprendimu "pasisako labai aiškiai apie nepriimtiną karinę veiklą, kuria užsiima Hizbollah".
Dėl konkrečių sankcijų turėtų būti sprendžiama vėliau, teigė L.Linkevičius.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pranešime pažymima, kad teisės akto projektą dėl sankcijų parengs ES išorinių santykių patarėjų (RELEX) darbo grupė, kuriai šį pusmetį pirmininkauja Lietuva.
"Humanitarinė parama, kuri nepaprastai reikalinga maždaug milijonui pabėgėlių, turi būti teikiama kaip ir anksčiau. Tie dalykai turi būti atskirti", - pridūrė ministras.
"Hizbollah", palaikanti glaudžius ryšius su Iranu, yra Izraelio priešininkė, o jos naujausia intervencija Sirijoje sukėlė susirūpinimą Vakarams, kurie palaiko sukilėlius, siekiančius nuversti prezidentą Basharą al Assadą.
Sprendimui, kad ES šią sukarintą grupuotę įtrauktų į teroristinių organizacijų sąrašą, pritarė visų 28 Bendrijos šalių ministrai.
Ministrai taip pat diskutavo dėl padėties Egipte. Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad ir Egipto visuomenei, ir visam regionui svarbu kuo greičiau atkurti demokratinį procesą.
"Karinė jėga negali būti naudojama išrinktoms vyriausybėms pašalinti. Tai nepriimtina ir neteisėta. Dabar svarbu kuo sparčiau grįžti prie demokratinių procedūrų ir išrinkti naująją vadovybę",– pranešime cituojamas L.Linkevičius.
Be kita ko, Taryboje diskutuota dėl Artimųjų rytų taikos proceso. Lietuvos užsienio reikalų ministras pasveikino JAV pastangas atkurti Izraelio ir Palestinos savivaldos derybas ir pabrėžė, kad ES turi visomis išgalėmis prisidėti prie šio proceso.
ES ministrai aptarė ir pasirengimą Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje lapkritį. L.Linkevičius pažymėjo, kad ES turi aktyviai skatinti reformas kaimyniniame regione, todėl turėtų dėti visas pastangas, kad šalys, pasirašančios asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis, galėtų taikyti didžiąją dalį jų nuostatų nelaukiant jų ratifikavimo.