H.Clinton pasisakė už kontraktą su "Westinghouse", susitikusi Prahoje su Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu, premjeru Petru Nečasu ir kitais aukštais pareigūnas.

Kalbėdamasi su žurnalistais, ji pažymėjo, jog Čekijai reikia mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

"Raginame Čekiją diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, - aiškino H.Clinton. - Žinant, kokia ilgalaikė ir strategiškai svarbi ši investicija, Čekijos žmonės nusipelnė kokybiškiausios, geriausiai patikrintos ir patikimiausios technologijos, nepriekaištingo saugumo, atsakingos ir atskaitingos vadybos."

Čekija importuoja iš Rusijos 60 proc. savo suvartojamos naftos, 70 proc. gamtinių dujų ir visą branduolinį kurą. Dėl to ši NATO narė yra itin jautri ekonominiam ir politiniam spaudimui iš Maskvos.

Temelyno atominės jėgainės atnaujinimo projektas užima svarbią vietą Čekijos planuose smarkiai padidinti savo branduolinės energetikos pajėgumus, nors po pernai įvykusios katastrofos Japonijos Fukušimos elektrinėje tokių jėgainių saugumą pradėta vertinti labiau skeptiškai.

Tuo tarpu JAV prezidento Baracko Obamos administracija tikisi papildomos naudos, jeigu Prahos paskelbtą konkursą laimėtų "Westinghouse". JAV pareigūnai sakė, kad šis projektas padėtų sukurti Amerikoje 9 tūkst. naujų darbo vietų.

Kova dėl Temelyno jėgainės kontrakto byloja apie JAV užsienio politikoje įsigalinčią tendenciją palaikyti Amerikos bendrovių užmojus. Anksčiau tai buvo mažiau reklamuojamas, nors ir plačiai žinomas privačių diplomatinių ryšių elementas, kurį H.Clinton vadina valstybės ekonomine įtaka, tačiau dabar tokias pastangas JAV pareigūnai išdidžiai pristato kaip savo indėlį į darbo vietų kūrimą Jungtinėse Valstijose.

"Mes nesidrovime užtarinėti "Westinghouse", - sakė H.Clinton. - Tikime, kad ta bendrovė siūlo geriausią pasirinkimą technologijų ir saugumo požiūriu. Tai aiškiai padidintų Čekijos energetinį saugumą ir prisidėtų prie mūsų šalių bendradarbiavimo branduolinėje srityje, taip pat sukurtų darbo vietų ir ekonominių galimybių čekams bei amerikiečiams."

H.Clinton ir kiti pareigūnai perspėjo Čekiją dėl pavojų, kurių sukeltų šalies energetikos ateities perdavimas į Rusijos rankas.

Jiems pakanka priminti 2008 metus, kai Rusija smarkiai sumažino naftos tiekimą Čekijai, kai Praha sutiko dislokuoti savo teritorijoje Amerikos priešraketinės gynybos sistemos elementus. Tąsyk Rusijos pareigūnai tiekimo sutrikimus aiškino techniniais gedimais.

Tačiau manoma, kad konsorciumas, vadovaujamas Rusijos valstybinės įmonės "Atomstrojeksport", tebeturi daugiau galimybių laimėti kontraktą dėl dviejų naujų reaktorių statybos Temelino jėgainėje, nors amerikiečiai priekaištauja dėl numanomo pareigūnų papirkinėjimo.

Planuojama, kad Čekijos vyriausybė šį mėnesį pradės vertinti galutines paraiškas, o konkurso laimėtoją paskelbs ateinančiais metais. Tikimasi, kad naujieji reaktoriai pradės veikti apie 2025 metus.