Jis užsitikrino antrą kadenciją, kurios metu pažadėjo imtis didelių reformų šaliai transformuoti.

Suskaičiavus beveik visus balsalapius, K. Mitsotakio partija „Naujoji demokratija“ surinko daugiau kaip 40,5 proc. balsų. Ji smarkiai lenkia kairiojo sparno partiją „Syriza“, vadovaujamą buvusio premjero Alexio Tsipro, kuri gavo mažiau nei 18 proc. balsų. Ši persvara yra didžiausia konservatoriams per beveik 50 metų, rinkėjams apdovanojus juos už tai, kad jie padėjo atkurti Graikijos ekonominę sveikatą po žlugdančios skolų krizės.

„Žmonės suteikė mums saugią daugumą. Vyks spartus didelių reformų įgyvendinimas“, – pareiškė K. Mitsotakis ir pridūrė turįs „ambicingų“ tikslų, galinčių „transformuoti“ Graikiją.

55-erių buvęs įmonės „McKinsey“ konsultantas ir Harvardo absolventas, padėjęs Graikijai išbristi iš koronaviruso pandemijos ir užtikrinęs dvejus iš eilės stipraus augimo metus, vos prieš mėnesį vykusiuose rinkimuose jau buvo iškovojęs aiškią pergalę. Tačiau pritrūkęs penkių vietų parlamente, kad būtų galima suformuoti vienos partijos vyriausybę, jis atsisakė bandyti sudaryti koaliciją ir taip privertė 9,8 mln. Graikijos rinkėjų grįžti prie balsadėžių.

Pranešama, kad per antrąjį balsavimo ratą rinkėjai nusisuko nuo dviejų svarbių figūrų skolų metais.

Buvusio finansų ministro Yaniso Varoufakio radikalių kairiųjų partijai „MeRA25“ nepavyko perkopti 3 proc. ribos, reikalingos norint patekti į parlamentą. Tuo metu A. Tsipro partija sulaukė mažiau rinkėjų simpatijų nei gegužę ir prarado 275 tūkst. balsų.

Po balsavimo A. Tsipras ėmėsi vertinti žalą. „Patyrėme rimtą politinį pralaimėjimą“, – pareiškė „Syriza“ vadovas. 48-erių buvęs ministras pirmininkas tvirtino, kad jo partija turės atlikti išsamų įsivertinimą prieš kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. A. Tsipras nurodė, kad „Syriza“ nariai taip pat spręs dėl jo lyderystės.

Skaičiuojama, kad tai buvo penktasis A. Tsipro pralaimėjimas K. Mitsotakiui ir trečiasis nacionaliniuose rinkimuose.

A. Tsipras daugeliui išlieka premjeru, dėl kurio Graikija atsidūrė per plauką nuo iškritimo iš euro zonos, ir lyderiu, kuris atsisakė pažado panaikinti griežtą taupymą, kad pasirašytų šaliai skausmingesnes gelbėjimo sąlygas.

K. Mitsotakį su pergale, be kita ko, pasveikino JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis. Pastarasis pavadino K. Mitsotakio perrinkimą „visai Europai palankaus politinio stabilumo ženklu“.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją