Trečiasis bandymas kariauti su „Kijevo režimo kovotojais“ jam virto nesėkme. Kaip savo „Telegram“ paskyroje rašė I. Girkinas, dėl to kalta nekompetentinga jo pulko vadovybė ir spaudimas „iš viršaus“.
„Esu Maskvoje. Bandymas nr. 3 tiesiogiai sudalyvauti kovinėse operacijose prieš gerbiamų Kijevo partnerių (jie dabar Gynybos ministerijos ataskaitose vadinami „kovotojais“) ginkluotąsias pajėgas nesibaigė sėkme, nors ir buvo netoli jos“, – rašė nusivylęs I. Girkinas.
Pasak jo, jis atvyko į DLR, prisijungė prie savanorių gretų ir net gavo laikiną „karinio komisariato“ pažymėjimą. Šiame dokumente nurodoma, kad I. Girkinas yra pulkininkas, atliekantis granatsvaidininko pareigas.
Pats jis pažymėjo, kad pateko į vieną iš DLR šaulių pulkų, bet neoficialiai neva buvo štabo viršininkas, važinėjo į Donecką ir lankėsi fronto linijoje Svatove.
Tačiau po mėnesio tarnybos I. Girkinas sužinojo, kad dėl „aukščiausios vadovybės nepasitenkinimo“ nebuvo įtrauktas į pulko sudėtį.
Vėliau I. Girkinas išsiaiškino, kad pulko sąrašuose jis figūravo trumpiau nei parą. Šis faktas jį papiktino.
„Dar nuo spalio mėnesio iki lapkričio pabaigos nelegaliai priklausiau N pulko N batalionui, nelegaliai nešiojausi ginklus ir šaudmenis, nelegaliai vykau į specialios karinės operacijos rajoną ir fronto zoną. Jei per šias keliones man būtų kas nors nutikę, tai... reikėtų paaiškinti, būtų buvę traktuojama kaip „avantiūristo Girkino saviveikla“ arba (geriausiu atveju) nelaimingas atsitikimas „savanoriškos veiklos“ metu? Be jokių Rusijos / DLR ginkluotųjų pajėgų ir valstybės įsipareigojimų mano atžvilgiu“, – piktinosi I. Girkinas.
Anot jo versijos, pulko vadovybė visa tai žinojo, bet gaudavo iš I. Girkino pagalbą komplektavimu, maisto produktais bei transporto priemonėmis, todėl minėtus faktus nutylėjo.
I.Girkinas pareiškė, kad nusprendė grįžti į Maskvą, nes ir pats pulkas, kaip paaiškėjo, daugiau nebekovoja.
