Tačiau prieš dešimt metų vyras pastebėjo, jog į jo Tokijuje valdomą protezų gaminimo bendrovę „Aiwa Gishi“ kreipiasi neeiliniai klientai.
„Pastebėjau, jog ateina vis daugiau žmonių, kurie nori protezų mažajam pirštui. Jiems netinka įprasti didesni ar mažesni mažieji piršteliai – reikia gaminti pagal užsakymą“, - teigia 39 metų japonas.
Japonijoje trūkstamas mažasis pirštelis laikomas priklausomybės jakudzai – Japonijos mafijai – simboliu. Ritualo, dar vadinamo yubitsume, metu jakudzos nariai turi patys nusikirsti mažąjį pirštelį, taip susimokama už rimtą prasižengimą. Dažniausiai pirmiausia nukertamas kairės rankos mažylis.
Jeigu nusikaltėlis ir toliau daro klaidas, baudžiamas dar griežčiau. Dažniausiai iš mafijos pasitraukę asmenys nebegali susirasti normalaus darbo, nes pirštų trūkumas niekaip neleidžia atsikratyti praeities.
S. Hayashi viską pakeitė.
Gydytojas mažųjų pirštelių protezus gamina iš silikono – jie atrodo labai natūraliai, neretai iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti, jog tai netikras pirštas. Tokio piršto kaina – maždaug 3 tūkst. JAV dolerių (7,8 tūkst. Lt). Dirbtiniai pirštai kruopščiai nudažomi – juk spalva turi idealiai atitikti kliento odos atspalvį. Buvę jakudzos nariai, sudarantys 5 proc. visų japono klientų, dažnai įsigyja net kelis tokius pirštų protezus: šviesesni tinka žiemai, o tamsesnio atspalvio – įdegio sezonui.
S. Hayashi savo klientus skirsto į tris grupes: tie, kuriuos pas jį atsitempė dėl jų reputacijos sunerimusios merginos ar sutuoktinės, buvę nusikaltėliai, norintys kilti karjeros laipteliais, tačiau besibaiminantys praeities šešėlių, bei ilgamečiai jakudzos nariai, niekur nenorintys iš ten trauktis, tačiau panorę padoriai atrodyti per atžalos tuoktuves ar anūko krikštynas.
„Daug žmonių nuolat gniaužia kumštį, nenori būti demaskuoti. Bet ateina laikas, kai savo pirštų slėpti nebegali. Vieniems plaštakos suluošintos daugiau, kitiems mažiau“, - pasakoja protezuotojas.
Shigeru Takei, paprašęs „ABC News“ neskelbti jo tikrojo vardo, yubitsume per 20 mafijai dovanotų metų patyrė net keturis kartus.
Pirmą kartą mažąjį pirštelį iki pirmojo sąnario nusikirto atgailaudamas už muštynes bare. Kai vienas iš jo pavaldinių buvo sučiuptas vartojantis narkotikus, vyrui mažąjį pirštą teko dar pasitrumpinti. Nusprendęs visiems laikams pasitraukti iš jakudzos veiklos, turėjo paaukoti visą pirštą. Dabartinė vyro sutuoktinė įtikino jį iš esmės keisti gyvenimą – esą už padarytas skriaudas jis jau sumokėjęs kalėjime. Tačiau sužalota ranka kliudė susirasti normalų darbą.
„Kai pirmą kartą ieškojau darbo, mano kandidatūrą iš karto po pokalbio atmetė. Negalėjau gyvenimo aprašyme rašyti tiesos – juk 20 buvau dirbau jakudzai. Neturi pirštų – pardavėjo darbas ne tau“, - pasakoja vyras.
S. Takei pas protezų gamintoją pirmą kartą atėjo prieš aštuonerius metus, kai jau buvo praradęs bet kokią viltį rasti darbą. S. Hayashi jam suteikė vilties, jog pradėti gyvenimą iš naujo tikrai įmanoma. Ir pažadą tęsėjo. Dabar buvęs nusikaltėlis dirba namų apdailos bendrovėje. Apie netikrą pirštą klausimo per tą laiką sulaukė vos kartą.
S. Takei pas protezų gamintoją apsilanko keturis kartus per metus – korekcijoms: perdažomos nusitrynusios protezo vietos. Per tuos metus vyras sukaupė daugiau nei 100 tokių pirštų protezų kolekciją, turi kelis atsarginius – nenumatytiems atvejams.
