„Nuo 2021 metų vasaros vertinome savo pajėgas ir pradėjome ruoštis tikėtinai plataus masto invazijai. Vėliau paaiškėjo, kad neklydome. Numatėme savo pajėgų apsupimą iš dviejų pusių: pirmasis smūgis – Mariupoliui, antrasis – Luhansko srityje, nuo Triochizbenkos kaimo pusės. Šiuose ruožuose sutelkėme savo rezervus, todėl jų puolimas, prasidėjęs 2022 metų vasario 24 d., nedavė rezultatų“, – sakė generolas.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė smogė gana galingą smūgį ir privertė rusus keisti savo planus. Viceministras paaiškino, kad dėl Rusijos ginkluotės ir personalo kiekio pranašumo santykiu beveik 1:7, taip pat dėl apsupimo pavojaus Luhansko ruože Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadai buvo priversti atitraukti kariuomenę iš pradžių prie Ščastjos miesto linijos, o paskui sudaryti ištisinę gynybos liniją Severodoneckas – Svatovė – Bilovodskas.
„Tiesą sakant, Mariupolis išgelbėjo Ukrainos pietus. Jei ne Mariupolis, jei ne mūsų pasipriešinimas ir jei okupantai nebūtų turėję permesti ten savo pajėgas, jie būtų užėmę Odesą ir Mykolajivą, sujungdami savo grupuotes su Uždniestrės grupuote“, – pabrėžė O. Pavliukas.
Anot jo, karinė vadovybė ruošėsi kovai dėl Mariupolio. Buvo sudarytos sąlygos kelis mėnesius kautis apsuptyje.
„Mes padarėme viską, ką galėjome ir netgi daugiau. Visi galingi rusų smūgiai Mariupoliui pirmosiomis dienomis nuėjo niekais, nes nuolat kilnojome vadavietes ir keitėme kariuomenės dislokavimo vietas. Rytų grupuotė sutraukė prie savęs visas rusų smogiamąsias jėgas“, - sakė generolas.
Įnirtingiausi mūšiai dėl Mariupolio tęsėsi kelis mėnesius nuo pirmųjų plataus masto karo dienų. Galiausiai 2022 metų gegužės 20 d., okupantai rusai visiškai užėmė miestą.
Žuvo daugiau kaip 20 tūkstančių miesto gyventojų. Iš 400 tūkstančių žmonių, gyvenusių Mariupolyje iki plataus masto karo pradžios, mieste liko apie 120 tūkstančių.
