aA
„Charite“ ligoninės Berlyne Virusologijos institutui vadovaujantis Christianas Drostenas buvo tarp tų, kurie 2003 m. identifikavo SARS virusą. Jis tapo ir vienu iš ekspertų, konsultuojančių dabartinės koronaviruso pandemijos metu.
Christianas Drostenas
Christianas Drostenas
© Reuters / Scanpix

Duodamas interviu britų leidiniui „The Guardian“ Ch. Drostenas pripažįsta, kad baiminasi antros, mirtinos, viruso bangos.

– Kas laukia karantino ribojimus švelninančios Vokietijos?

– Šiuo metu matome, kad Vokietijoje intensyviosios terapijos skyriai yra pustuščiai. Taip yra todėl, kad anksti ėmėme diagnozuoti plačiu mastu. Taip ir sustabdėme epidemiją – reprodukcinis numeris (svarbiausias rodiklis, skaičiuojant viruso plitimą) buvo mažesnis nei 1. Dabar nusistovėjo tai, ką vadinu „prevencijos paradoksu“.

Žmonės sako, kad mes reagavome perdėtai, juntamas politinis ir ekonominis spaudimas grįžti į įprastas gyvenimo vėžes. Federalinis planas – palengva švelninti karantino apribojimus, bet kadangi Vokietijoje kiekviena federalinė žemė nustato savo taisykles, bijau, kad reprodukcinis skaičius vėl ims didėti ir turėsime antrą (užsikrėtimų) bangą.

Christianas Drostenas
Christianas Drostenas
© Reuters / Scanpix

– Jei karantinas būtų pratęstas dar ilgesniam laikui, ar pavyktų visiškai išnaikinti virusą?

– Vokietijoje grupė prognozuotojų teigia, kad, pratęsus karantiną dar kelias savaites, galėtume stipriai sumažinti viruso cirkuliavimą ir tada reprodukcinis skaičius būtų mažesnis nei 0,2. Esu linkęs jiems pritarti, tačiau dar nesu galutinai apsisprendęs.

Reprodukcinis skaičius tėra vidurkis, parodymas. Jis nerodo vietų, kur yra didesnė rizika, kaip antai senelių globos namuose, kur reikia daugiau laiko, norint sunaikinti ligą, ir kur galimas spartus viruso plitimas, net jei karantinas būtų pratęstas.


– Jei viruso plitimas atsinaujintų, ar būtų įmanoma jį sustabdyti?

– Taip, tačiau negalime remtis vien žmonių kontaktų fiksavimu. Dabar turime įrodymų, kad beveik pusė užsikrėtimų įvyko tada, kai infekciją pernešančiam asmeniui nebuvo pasireiškę jokių simptomų, o žmonės perneša infekciją prieš dvi dienas iki pasirodant simptomams.

Tai reiškia, kad pacientų kontaktus fiksuojantys specialistai iš anksto pralaimi laiko prasme. Jiems reikia pagalbos, kad kuo greičiau nustatytų tuos, su kuriais bendravo užsikrėtęs asmuo, o tam reikalingi elektroniniai prietaisai.

– Kada galima tikėtis, kad susiformuos kolektyvinis imunitetas?

– Kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, 60–70 proc. šalies gyventojų turi turėti viruso antikūnų. Antikūnų testai rodo, kad Europoje ir JAV gyventojų organizme antikūnų skaičius mažas. Testai nėra patikimi – rezultatus keičia dažnai gaunami klaidingi teigiami tyrimų atsakymai (angl. false-positive), o ir vien kolektyvinio imuniteto toli gražu nepakanka.

Reikia, kad populiacija tarpusavyje susimaišytų, bet dėl tam tikrų priežasčių, kaip antai, dėl socialinių tinklų, kuriuos sudaro žmonės, ne visi galės susidurti su infekcija. Tinklai keičiasi, nauji žmonės susiduria su virusu – tokie veiksniai gali sukelti infekcijos bangų. Dar vienas veiksnys, galintis paveikti kolektyvinį imunitetą, – klausimas, ar kiti koronavirusai, kurie, tarkime, sukelia peršalimą, saugo nuo šio. Šito nežinome, bet tai įmanoma.

– Ar galima tvirtai teigti, kad pandemija prasidėjo Kinijoje?

– Manau, taip. Kita vertus, nemanau, kad ji prasidėjo maisto turguje Uhane. Veikiau ji prasidėjo ten, kur veisiami gyvuliai, – tarpiniai nešėjai.

– Ką žinome apie tą tarpinį nešėją? Ar tai tikrai skujuotis?

– Nematau jokių priežasčių tvirtinti, kad virusas žmonėms perėjo nuo skujuočių. Senoje, su SARS virusu susijusioje literatūroje yra įdomios informacijos. Tą virusą aptiko afrikinių civetų, taip pat ir usūrinių šunų organizme – tą žiniasklaida praleido. Kinijoje usūriniai šunys gausiai veisiami fermose, medžiojami laukiniai – dėl kailių. Jei kas man duotų kelis šimtus tūkstančių dolerių ir galimybę laisvai ieškoti Kinijoje viruso šaltinio, pradėčiau ieškoti fermose, kuriose veisiami usūriniai šunys.

– Ar būtų naudinga nustatyti vadinamąjį nulinį pacientą – pirmą žmogų, užkrėstą šiuo virusu?

– Ne. Beveik garantuota, kad nulinis pacientas užsikrėtė virusu, kuris labai panašus į pirmosios sekos virusus, taigi tai nepadėtų išspręsti dabartinės problemos. Vargiai galima teigti, kad tai padėtų mums užkirsti kelią koronaviruso pandemijoms ateityje, nes po dabartinio viruso žmonija turės imunitetą kitam su SARS susijusiam koronavirusui. Kiti koronavirusai gali kelti grėsmę, pirmasis kandidatas – MERS virusas, bet, norėdami perprasti šią grėsmę, turime tirti, kaip MERS virusu suserga kupranugariai Artimuosiuose Rytuose.

– Ar žmonės savo veikla prisidėjo prie to, kad koronavirusai nuo gyvūnų perėjo žmonėms?

– Koronavirusai linkę keisti šeimininkus, pasitaikius progai. Mes tokias progas sudarome nenatūraliai naudodami gyvūnus – galvijus. Galvijai gali kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, jie laikomi bandomis, todėl viruso plitimas suintensyvėja, o žmonės turi intensyvų kontaktą su jais – pavyzdžiui, valgydami mėsą, taigi jie tikrai tampa galima koronavirusų plitimo trajektorija.

Artimuosiuose Rytuose kupranugariai laikomi galvijais, jie yra MERS viruso šeimininkai, taip pat ir žmonių koronaviruso 229E (kuris sukelia paprastą peršalimą) šeimininkai. Galvijai buvo kito koronaviruso – OC43 – šeimininkai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(406 žmonės įvertino)
4.1749

Top naujienos

Įspėja poilsiaujančius pajūryje: už šį pažeidimą paklosite 900 eurų (46)

Palangos policija primena, jog būnant pliažuose prie jūros, kaip ir kitose viešosiose vietose,...

82-iejų Laima mylimo darbo nė už ką neatsisakytų: čia jaučiasi geriau nei namuose (46)

Laimai Šilalienei – 82-eji, o ji šiandien sporto varžyboms vis dar ruošia jaunuosius raitelius....

Šis vėžys – trečias pagal paplitimą tarp vyrų ir antras tarp moterų: plinta greitai, gali slėptis netikėtose vietose

Odos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Tarp vyrų tai – trečias pagal...

Sureagavo į smūgį Lukašenkai: įspėja – Lietuvai tai irgi svarbu (325)

Vilniaus universiteto (VU) politologas Vytis Jurkonis sako, kad pirmadienį Europos užsienio...

Paskutinis kontrolinis testas: Lietuva – Dominikos Respublika (1)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ketvirtadienį baigia kontrolinių rungtynių ciklą –...

Šventinis BMW skrydis Vilniuje: rėžėsi į stulpą, buvo paralyžiuotas eismas viešajam transportui (54)

Ketvirtadienį Vilniuje, Justiniškių gatvėje, įvyko eismo įvykis su nukentėjusiu.

Po audros Vilniuje perspėja kitus miestus: naktį gali kilti škvalas, tarnyboms – šimtai pranešimų apie gedimus be elektros likusių vartotojų skaičius vėl šoktelėjo iki 5200 (107)

Nors praėjusią parą Vilnius išvengė škvalo, panašu, kad ketvirtadienį audros išvengti...

Nausėda atsisakė paremti deklaraciją dėl LGBTQ teisių: ne taip sprendžiamos problemos (1394)

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių...

Ukrainoje – didžiuliai pokyčiai dėl žemės: įtakos turės pasaulinei rinkai (42)

Ukraina , kadaise vadinta Sovietų Sąjungos duonos kraite, pagaliau galės pradėti įgyvendinti...

Jau dvi kartas puoselėjamos kaimo sodybos savininkė Viktorija: verslas pats pasirinko mus (10)

Lietuvoje turime nemažai kurortų, į kuriuos vasarą keliauja poilsio, jūros ir saulės...