aA
„Charite“ ligoninės Berlyne Virusologijos institutui vadovaujantis Christianas Drostenas buvo tarp tų, kurie 2003 m. identifikavo SARS virusą. Jis tapo ir vienu iš ekspertų, konsultuojančių dabartinės koronaviruso pandemijos metu.
Christianas Drostenas
Christianas Drostenas
© Reuters / Scanpix

Duodamas interviu britų leidiniui „The Guardian“ Ch. Drostenas pripažįsta, kad baiminasi antros, mirtinos, viruso bangos.

– Kas laukia karantino ribojimus švelninančios Vokietijos?

– Šiuo metu matome, kad Vokietijoje intensyviosios terapijos skyriai yra pustuščiai. Taip yra todėl, kad anksti ėmėme diagnozuoti plačiu mastu. Taip ir sustabdėme epidemiją – reprodukcinis numeris (svarbiausias rodiklis, skaičiuojant viruso plitimą) buvo mažesnis nei 1. Dabar nusistovėjo tai, ką vadinu „prevencijos paradoksu“.

Žmonės sako, kad mes reagavome perdėtai, juntamas politinis ir ekonominis spaudimas grįžti į įprastas gyvenimo vėžes. Federalinis planas – palengva švelninti karantino apribojimus, bet kadangi Vokietijoje kiekviena federalinė žemė nustato savo taisykles, bijau, kad reprodukcinis skaičius vėl ims didėti ir turėsime antrą (užsikrėtimų) bangą.

Christianas Drostenas
Christianas Drostenas
© Reuters / Scanpix

– Jei karantinas būtų pratęstas dar ilgesniam laikui, ar pavyktų visiškai išnaikinti virusą?

– Vokietijoje grupė prognozuotojų teigia, kad, pratęsus karantiną dar kelias savaites, galėtume stipriai sumažinti viruso cirkuliavimą ir tada reprodukcinis skaičius būtų mažesnis nei 0,2. Esu linkęs jiems pritarti, tačiau dar nesu galutinai apsisprendęs.

Reprodukcinis skaičius tėra vidurkis, parodymas. Jis nerodo vietų, kur yra didesnė rizika, kaip antai senelių globos namuose, kur reikia daugiau laiko, norint sunaikinti ligą, ir kur galimas spartus viruso plitimas, net jei karantinas būtų pratęstas.


– Jei viruso plitimas atsinaujintų, ar būtų įmanoma jį sustabdyti?

– Taip, tačiau negalime remtis vien žmonių kontaktų fiksavimu. Dabar turime įrodymų, kad beveik pusė užsikrėtimų įvyko tada, kai infekciją pernešančiam asmeniui nebuvo pasireiškę jokių simptomų, o žmonės perneša infekciją prieš dvi dienas iki pasirodant simptomams.

Tai reiškia, kad pacientų kontaktus fiksuojantys specialistai iš anksto pralaimi laiko prasme. Jiems reikia pagalbos, kad kuo greičiau nustatytų tuos, su kuriais bendravo užsikrėtęs asmuo, o tam reikalingi elektroniniai prietaisai.

– Kada galima tikėtis, kad susiformuos kolektyvinis imunitetas?

– Kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, 60–70 proc. šalies gyventojų turi turėti viruso antikūnų. Antikūnų testai rodo, kad Europoje ir JAV gyventojų organizme antikūnų skaičius mažas. Testai nėra patikimi – rezultatus keičia dažnai gaunami klaidingi teigiami tyrimų atsakymai (angl. false-positive), o ir vien kolektyvinio imuniteto toli gražu nepakanka.

Reikia, kad populiacija tarpusavyje susimaišytų, bet dėl tam tikrų priežasčių, kaip antai, dėl socialinių tinklų, kuriuos sudaro žmonės, ne visi galės susidurti su infekcija. Tinklai keičiasi, nauji žmonės susiduria su virusu – tokie veiksniai gali sukelti infekcijos bangų. Dar vienas veiksnys, galintis paveikti kolektyvinį imunitetą, – klausimas, ar kiti koronavirusai, kurie, tarkime, sukelia peršalimą, saugo nuo šio. Šito nežinome, bet tai įmanoma.

– Ar galima tvirtai teigti, kad pandemija prasidėjo Kinijoje?

– Manau, taip. Kita vertus, nemanau, kad ji prasidėjo maisto turguje Uhane. Veikiau ji prasidėjo ten, kur veisiami gyvuliai, – tarpiniai nešėjai.

– Ką žinome apie tą tarpinį nešėją? Ar tai tikrai skujuotis?

– Nematau jokių priežasčių tvirtinti, kad virusas žmonėms perėjo nuo skujuočių. Senoje, su SARS virusu susijusioje literatūroje yra įdomios informacijos. Tą virusą aptiko afrikinių civetų, taip pat ir usūrinių šunų organizme – tą žiniasklaida praleido. Kinijoje usūriniai šunys gausiai veisiami fermose, medžiojami laukiniai – dėl kailių. Jei kas man duotų kelis šimtus tūkstančių dolerių ir galimybę laisvai ieškoti Kinijoje viruso šaltinio, pradėčiau ieškoti fermose, kuriose veisiami usūriniai šunys.

– Ar būtų naudinga nustatyti vadinamąjį nulinį pacientą – pirmą žmogų, užkrėstą šiuo virusu?

– Ne. Beveik garantuota, kad nulinis pacientas užsikrėtė virusu, kuris labai panašus į pirmosios sekos virusus, taigi tai nepadėtų išspręsti dabartinės problemos. Vargiai galima teigti, kad tai padėtų mums užkirsti kelią koronaviruso pandemijoms ateityje, nes po dabartinio viruso žmonija turės imunitetą kitam su SARS susijusiam koronavirusui. Kiti koronavirusai gali kelti grėsmę, pirmasis kandidatas – MERS virusas, bet, norėdami perprasti šią grėsmę, turime tirti, kaip MERS virusu suserga kupranugariai Artimuosiuose Rytuose.

– Ar žmonės savo veikla prisidėjo prie to, kad koronavirusai nuo gyvūnų perėjo žmonėms?

– Koronavirusai linkę keisti šeimininkus, pasitaikius progai. Mes tokias progas sudarome nenatūraliai naudodami gyvūnus – galvijus. Galvijai gali kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, jie laikomi bandomis, todėl viruso plitimas suintensyvėja, o žmonės turi intensyvų kontaktą su jais – pavyzdžiui, valgydami mėsą, taigi jie tikrai tampa galima koronavirusų plitimo trajektorija.

Artimuosiuose Rytuose kupranugariai laikomi galvijais, jie yra MERS viruso šeimininkai, taip pat ir žmonių koronaviruso 229E (kuris sukelia paprastą peršalimą) šeimininkai. Galvijai buvo kito koronaviruso – OC43 – šeimininkai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(395 žmonės įvertino)
4.1671

Top naujienos

Viena šalis COVID-19 jau įveikė be karantino ir masinio testavimo? (39)

Japonijoje nepaprastoji padėtis atšaukta, naujų koronaviruso atvejų skaičiui sumažėjus kone...

Tokio išbandymo Lietuva dar nebuvo patyrusi: specialistai sutaria – gyvenimas po karantino jau nebus toks pats (164)

Ilgiau nei mėnesį trunkantis karantinas – unikalus išbandymas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms...

Lietuvoje patvirtinti 8 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, pranešama apie dar dvi mirtis papildyta (66)

Lietuvoje praėjusią parą, penktadienį, dėl įtariamo koronaviruso ištyrus 5337 ėminius,...

Užkalnis: gražiai gyventi nėra nusikaltimas (5)

Kokia savaitė buvo, jūs neklauskite. Atšilo orai, vasara jau čia, visiems nusibodo ribojimai ir...

Pridėję netikrus subtitrus giriasi neva atskleidę popiežiaus ir bažnyčios sąmokslą (2)

„Facebook“ grupėje „Unfollow 15min“, jau spėjusiose išgarsėti netikrų naujienų ir...

Perkate mėsos gaminius ir jų skonis kitoks nei praėjusį kartą – ar verta sunerimti kada ir kam injektuojama mėsa (75)

Dalis prekybos tinklų skelbia didinantys lietuviškos produkcijos pasiūlymą, mažinantys jos...

„Kinder“ šokolado berniukas užaugo į išvaizdų vyrą: pažinčių programėlėje „Tinder“ neatsigina moterų dėmesio (9)

Tą veidą prisimename iš vaikystės, nors kas tasai berniukas, žino ne daug kas. Kad ir kaip...

Kas motyvuoja dirbti labiausiai: šalia pinigų yra ir kitas svarbus dalykas, kurį per karantiną pastebėjo darbdaviai

Daliai įmonių per karantiną teko praretinti savo komandų gretas, tačiau kai kurie verslai...

Kraštas Lietuvoje, kurio neaplenkia užsieniečiai: ragauja keptus žiobrius, atvyksta ieškoti ramybės (65)

Kad ši vasara besiruošiantiems atostogauti bus kiek kitokia nei įprasta, tikriausiai sutiks...

Panevėžio rajone apvirto šeimos automobilis su trimis vaikais, moters būklė sunki (56)

Penktadienį kraupią avariją užfiksavę „Delfi“ skatytojai pranešė, kad apsivertė šeimos...

|Maža didelių žinių kaina