Meksikos Civilinės saugos nacionalinis koordinatorius patikslino anksčiau patvirtintą per žemės drebėjimą antradienį žuvusių žmonių skaičių, sumažindamas jį iki 217.
Luisas Felipe Puente savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad mažiausiai 86 žmonės žuvo Meksike, 71 – Moreloso valstijoje, 43 – Puebloje, 12 – Meksikos valstijoje, keturi – Gerere ir vienas – Oachakoje.
Anksčiau buvo pranešta apie 248 žemės drebėjimo aukas. Kodėl šis skaičius sumažėjo, pareigūnas nepaaiškino.
Griuvo pastatai, kilo gaisrai
Sostinėje sugriuvo virtinė pastatų, keliose vietose kilo gaisrai. Manoma, kad užsiliepsnojusiuose pastatuose gali būti įstrigusių žmonių.
Daugiausia žuvusiųjų Morelos valstijoje – net 55. Meksiko mieste žuvo 49, Pueblos valstijoje dar 32 žmones. Taip pat pranešta apie 10 aukų Meksiko miesto rajone ir tris žuvusiuosius Guererros valstijoje.
Pranešama, kad vietomis įgriuvo greitkelio dalys Meksiko mieste. 3,8 milijono žmonių liko be elektros. Meksiko mieste taip pat sugriuvo tiltas.
Didžiulė nelaimė atsitiko Coapos mieste, kur, kaip praneša BBC, drebėjimo neatlaikė mokyklos sienos. Sugriuvusi Enrique Rabsemeno mokykla mirtinai prispaudė 8 vaikus ir mokytoją. Dar 11 vaikų spėjama liko palaidoti gyvi po griuvėsiais. Gelbėtojai šunimis bando rasti gyvuosius.
Meksikos sostinėje mažiausiai 21 vaikas žuvo antradienį smarkiam žemės drebėjimui sugriovus vieną pradinę mokyklą. „Turime pranešimą apie 25 žuvusius – iš jų 21 vaiką ir keturis suaugusiuosius“, – televizijai „Televisa“ sakė Meksikos švietimo viceministras Javieras Trevino, komentuodamas padėtį Enrique Rebsameno pradinėje mokykloje.
Dėl sugriuvusių pastatų kilo didelis dujų nuotekio pavojus. Skelbiamas galimų sprogimų pavojus. Prie policijos ir gelbėtojų prisijungė šimtai savanorių, kurie ieško po griuvėsiais įstrigusių žmonių.
Apie žalą taip pat pranešta ir kituose netoli smūgio epicentro buvusiuose miestuose. Smūgio epicentras buvo 51 kilometro gylyje, maždaug 120 kilometrų atstumu nuo sostinės, greta Atencingo miesto Pueblo valstijoje. Drebėjimas smogė 13:14 val. vietos laiku.
Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba nustatė 7,1 balo stiprumo drebėjimą, kai Meksikos seismologijos institutas nurodė 6,8 balo.
Pirminiais duomenimis Meksiko mieste visiškai sugriauti 27 pastatai, skelbia portalas guardian.co.uk. Smarkiausiai nukentėjo pietinė miesto dalis.
Žemės drebėjimas smogė kaip tik tuo metu, kai vyko pratybos, skirtos pasiruošti galimiems seisminiams smūgiams ateityje. Lygiai prieš 32 metus, rugsėjo 19 dieną, Meksiko miestą sukrėtė itin galingas 8 balų Richterio skalėje žemės drebėjimas, nusinešęs net 10 tūkst. gyvybių.
Anksčiau šį mėnesį stiprus 8,1 balo žemės drebėjimas Meksikoje nusinešė 90-ies žmonių gyvybes.
Nelaimės aukų skaičius dar gali išaugti. Meksike šiuo metu dirba gelbėtojų pajėgos ir šimtai savanorių, kurie rausiasi sugriuvusių pastatų griuvėsiuose ir ieško išgyvenusių žmonių arba lavonų.
„Aš tokia susirūpinusi. Negaliu nustoti verkti. Tai toks pats košmaras, kaip 1985 metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Meksiko centre gyvenanti 52-ių Georgina Sanchez, prisiminusi daugybės žmonių gyvybių pareikalavusį kitą žemės drebėjimą Meksikoje.
„Mes išbėgome į lauką galvodami, kad viskas aplink mus sugrius“, – kalbėjo 45-ių Lazaro Frutis. Jis pabėgo iš biurų pastato prieš pat jam sugriūvant.
„Blogiausia yra tai, kad mes nieko nežinome apie savo šeimas ar ką nors kitą“, – pridūrė vyras.
Ankstyvą popietę vietos laiku įvykęs žemės drebėjimas daugiausiai žalos padarė pietinei Meksiko daliai.
Čia ir aplink miesto centrą kai kurie pastatai visiškai sugriuvo, krentančios nuolaužos taip pat daužė aplink buvusius automobilius.
Pareigūnai nurodė žmonėms vengti rūkyti gatvėse, baiminantis, kad gali užsidegti iš trūkusių vamzdžių į orą patekusios dujos.
Chaosas sostinėje
Žemės drebėjimas įvyko ankstyvą popietę, praėjus kelioms valandoms po miesto valdžios surengtų reagavimo į žemės drebėjimą pratybų. Jis padarė daug žalos judriame miesto centre ir vietovėse į pietus bei vakarus nuo sostinės.
„Išbėgome į lauką, galvodami, kad tuojau viskas aplink mus sugrius, – pasakojo 45 metų Lazaro Frutisas, išbėgęs iš vieno biurų pastato prieš jam subyrant. – Blogiausia, kad nežinome nieko apie savo šeimas ar ką nors kita.“
„Buvo šiurpu, – pridūrė 27 metų gyventoja Leiza Visaj Herrera. – Bijojau artintis prie kokių nors medžių. Stengiausi išsilaikyti ant žemės.“
Miestą apėmė chaosas. Eismas buvo paralyžiuotas, išsijungė šviesoforai. Išsigandę žmonės bėgo tarp transporto priemonių eilių, o greitosios pagalbos automobiliai mėgino pasiekti nelaimės vietas, įjungę sirenas.
Gelbėjimo tarnybos perspėjo žmones gatvėse vengti rūkyti, nes galėjo užsiliepsnoti dujos, besiveržiančios iš pratrūkusių vamzdžių.
Keliose vietose matėsi žmonės, lipantys ant griuvėsių krūvomis virtusių pastatų ir mėginantys ištraukti įstrigusius viduje.
Sostinėje gyvenantis 49 metų ispanas Jorge Lopezas sakė po žemės drebėjimo puolęs bėgti į centriniame Romos rajone esančią mokyklą, kur tuo metu buvo jo šešerių ir trejų metų vaikai. Paaiškėjo, kad mokyklos pastatas sugriuvo. Laimei, vaikai nenukentėjo, bet buvo smarkiai išsigandę.
Liudininkai pasakojo, kad dar viena mokykla sugriuvo iki pamatų į pietus nuo Meksiko esančiame Kuernavakos mieste. Apie nelaimės metu mokykloje buvusių mokytojų ir mokinių likimą kol kas neturima jokios informacijos.
Meksikos sostinės centrinėje dalyje esančiame prabangiame Kondesos rajone sugriuvo penkių aukštų biurų pastatas. Savanoriai naršė tarp griuvėsių, ieškodami prispaustų žmonių. Gelbėtojams po nuolaužomis pavyko aptikti ir ištraukti tris gyvus žmones.
„Po griuvėsiais yra įstrigusių žmonių!“ – šaukė viena moteris.
Analogiški gelbėjimo darbai vyko ir prie kitų netoliese esančių sugriuvusių pastatų. Prie vieno jų gelbėtojas laikė iškėlęs ženklą su užrašu „Tylos“, kad jo kolegos galėtų išgirsti po griuvėsiais įstrigusių žmonių pagalbos šauksmus ar kitus garsus.
Iš sostinės Romos rajone esančios ligoninės buvo evakuoti ligoniai. Jie specialiomis ligoninės lovomis ir vežimėliais buvo nuvežti į šalia ligoninės pastato personalo įrengtas laikinas pastoges.
Prezidentas Enrique Pena Nieto socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė nurodęs evakuoti žmones ir visų ligoninių, kurių pastatai buvo apgadinti per žemės drebėjimą, ir perkelti juos į kitas gydymo įstaigas.
Prie vieno iš sugriuvusių pastatų Romos rajone dešimtys žmonių kasė nuolaužas laukdami, kol atvažiuos sunkioji technika ir pakels didžiulius luitus. Pareigūnai kvietė į pagalbą savanorius ir prašė žmonių parūpinti vandens.
Netoliese su vyru mediku stovėjusi ir gelbėjimo darbus stebėjusi moteris jam pasakė: „Brangusis, jei nori padėti, duok man savo akinius ir imkis darbo“.
Meksiko tarptautinis oro uostas po žemės drebėjimo neveikė ilgiau nei tris valandas. Darbą teko nutraukti ir vertybinių popierių biržai.
Praėjus kelioms valandoms po drebėjimo išsigandę žmonės tebestoviniavo gatvėse, baimindamiesi galimų pakartotinių smūgių.
Sutemus į neapšviestas gatves, kuriose savo automobiliuose įstrigo daugybė žmonių, plūstelėjo plėšikautojai.
Per televiziją buvo nuolat skelbiama informacija apie dingusius žmones.
„Visi buvo paklaikę“
Ši nelaimė primena 1985 metų žemės drebėjimą, kai keturiose Meksikos valstijose žuvo apie 10 tūkstančių žmonių.
49-ių Meksiko gyventojas Jorge Lopezas sakė, kad antradienį po drebėjimo nuvyko į mokyklą, kur buvo jo šešiametis ir trimetis vaikai.
„Mes atvykome į mokyklą, ten visi verkė, visi buvo paklaikę, vaikai laikėsi virvės“, – pasakojo vyras.
„Tai nekontroliuojama. Nieko negali padaryti prieš gamtą“, – kalbėjo jis.
Biurų pastatas centrinėje miesto dalyje visiškai sugriuvo. Savanoriai naršė po griuvėsius, ten jau rado tris išgyvenusiuosius.
„Čia yra trys užstrigę žmonės!“, – rėkė viena moteris.
Tuo metu centriniame Romos rajone sugriuvo mokykla.
Liudininkai pranešė, kad dar viena mokykla buvo sugriauta piečiau nuo sostinės esančioje Kuernavakoje.
Po smarkaus žemės drebėjimo nubudo Popokatepetlio ugnikalnis
Maždaug už 70 km į pietryčius nuo Meksiko esantis ugnikalnis išspjovė dūmų stulpą. Ankstesnis jo suaktyvėjimas užfiksuotas rugpjūčio 22-ąją – tąsyk virš Popokatepetlio pakilo 4 km aukščio dūmų stulpas.
Meksikos seismologai ugnikalnio apylinkėse paskelbė „raudonąjį“ išsiveržimo pavojų.
Antradienio popietę sostinei ir jos apylinkėms smogęs žemės drebėjimas sugriovė dešimtis pastatų, o naujausi duomenys rodo, kad žuvo apie 200 žmonių.
Nelaimės zonoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Į Meksiko gatves vyriausybė pasiuntė apie 3 tūkst. karių.