Santykiai tarp Rusijos ir Vakarų yra jau ilgą laiką pakrikę dėl Ukrainos krizės ir šioje šalyje tebesitęsiančio smurto. Žemiausias taškas buvo pasiektas šią vasarą, kai tiek Europos Sąjunga, tiek ir Rusija įvedė naujas ir pratęsė jau galiojusias sankcijas, kas rodo, kad konfliktas vargiai bus išspręstas artimiausiu metu.
Futurologas dr. Ianas Pearsonas sako, kad jo darbas yra atkreipti dėmesį į „būsimas grėsmes ir tikimybes“. Jis perspėja apie grėsmę, kuri gali kilti per ateinantį amžių, jeigu įtampa Maskvoje nemažės.
Tačiau, anot dr. Iano Pearsono, grėsmę kelia ne tik Rusija, bet ir dirbtinis intelektas bei mirtinos ligos, kurios gali įstumti žmoniją į distopinę nevilties būseną.
„Albertas Einšteinas labai gerai pasakė apie Trečiąjį pasaulinį karą. Jis pasakė, kad mes nežinome, su kokiais ginklais bus kovojama Trečiajame pasauliniame kare, tačiau Ketvirtajame pasauliniame kare tikrai kovosime lazdomis ir akmenimis, – sakė dr. I. Pearsonas. – Jis pastebėjo visiškai teisingai, nes jeigu įvyks Trečiasis pasaulinis karas, jis nublokš žmoniją į trečiąjį ar ketvirtąjį amžių, ar net į akmens amžių. Jeigu kiltų pasaulinis Amerikos bei Vakarų karas su Rusija bei Kinija, tuomet Londonas nustotų egzistuoti, kaip ir daugelis kitų miestų.“
Neseniai dr. I. Pearsonui buvo parodyta vieno menininko vizija, kaip Londonas, Edinburgas ar Niukastlis atrodytų niūrioje ateityje. Tame paveiksle matyti degantis Londono dangoraižis „The Shard“ ir beveik išdžiūvusi Temzė.
Tačiau dr. I. Pearsonas mano, kad ši šokiruojanti vizija dar nėra tokia baisi, kaip viskas būtų iš tikrųjų, jeigu kiltų branduolinis karas.
„Jeigu kas nors atsitiktų, tai tokie vaizdiniai būtų per daug optimistiniai. Pavyzdžiui, degantis „The Sahrd“. Jeigu kiltų Trečiasis pasaulinis karas, iš jo nieko neliktų. Jis tikrai nedegtų. Tai būtų viena iš mažiausiai dramatiškų distopijų, kai pastatams padaroma tik nedidelė žala“, –sakė futurologas.
„Iš tiesų, jeigu kiltų pasaulinis karas, kuris peraugtų į branduolinį karą, nebeatpažintumėte Londono. Šie pastatai yra gerai atpažįstami, bet veikiausiai jų nebeliktų, jeigu kiltų branduolinis karas“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie tai, ar ateityje gali išnykti žmonija, kaip rodoma mokslinės fantastikos filmuose, dr. I. Pearsonas sakė, kad „distopinės ateities idėja yra dalykas, kuris yra visiškai realistiškas.“
„Labai daug mokslininkų – Stephenas Hawkingas ir kiti – kalba apie tai, kas gali įvykti, jeigu dirbtinis intelektas taps per daug protingas. Matome konfliktą Ukrainoje, konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Matome potencialių konfliktų tarp Rusijos ir Vakarų. Todėl egzistuoja daug potencialių distopijų. Ir kai tie futuristiniai karai išdarkys mūsų visuomenę, kaip mes visi tuomet elgsimės?“ – retoriškai paklausė mokslininkas.
Anot dr. I. Pearsono, grėsmę žmonijai kelia ne tik pasauliniai konfliktai, bet ir dirbtinis intelektas bei mirtinos ligos. Keli kiti mokslininkai taip pat baiminasi, kad dirbtinis intelektas taps protingesniu už žmones, ir šie išnyks, nes dirbtinis intelektas viską darys greičiau nei žmonėms bus įmanoma tai padaryti.
Kai kurie net prognozuoja, kad kompiuteriai taps tokie protingi, kad jiems tiesiog nebereikės žmonių.
O kita dalis mokslininkų mano, kad ligos išnaikins dalį žmonijos, o likusią jos dalį privers slėptis požemiuose vengiant užkrato.
„Kalbant apie tikimybes, liga yra realiai tikėtina priežastis, o taip pat ir dirbtinis intelektas. Žinoma, tyčiniai konfliktai visuomet yra problema, ir visuomet dėl to kyla karai. Tai yra trys tikėtini scenarijai šiame amžiuje, galintys privesti mus iki distopijos“, – konstatavo dr. I. Pearsonas.