F.Hollande'as taip pat tapo pirmuoju iš Vakarų šalių lyderių, apsilankiusių Kuboje po pernai gruodį netikėtai paskelbto Havanos ir Vašingtono pareiškimo, kad buvusios Šaltojo karo priešininkės sieks normalizuoti santykius po pusės šimtmečio nesantaikos.
Prancūzijos lyderis atskrido į Havanos Jose Marti tarptautinį oro uostą 22 val. 50 min. vietos (pirmadienį 5 val. 50 min. Lietuvos) laiku, kur jį pasitiko Kubos užsienio reikalų viceministras Rogelio Sierra.
Šis vizitas turėtų būti naudingas Prancūzijos ir Europos Sąjungos interesams Kuboje, kurioje pastaruoju metu buvo vykdomos laipsniškos ekonomikos ir socialinės reformos, vadovaujant prezidentui Rauliui Castro.
Prancūzija siekia „būti pirmoji tarp Europos šalių ir pirmoji tarp Vakarų valstybių, galinti pasakyti kubiečiams, kad mes būsime jų pusėje, jeigu jie apsispręs imtis žingsnių, reikalingų atsivėrimui“, – F.Hollande'as sakė žurnalistams prieš išskrisdamas į Havaną.
Prancūzijos lyderis pridūrė, kad dešimtmečius Jungtinių Valstijų taikyto ekonominio embargo padės Kubos ekonomikai, kuriai stinga lėšų.
„Kuba nori judėti į naują fazę, naują periodą, naują laikotarpį šiai salai, kuri buvi embargo auka“, – F.Hollande'as sakė užsukęs į Gvadelupą, turėdamas omenyje nuo 1962 metų taikomas JAV sankcijas.
Prancūzijos prezidentas pirmadienį susitiks su R.Castro, o F.Hollande'o biuras nurodė, kad jis taip pat nusiteikęs susitikti su Kubos revoliucijos lyderiu Fideliu Castro.
Sekmadienį Raulis Castro susitiko su popiežiumi Pranciškumi Vatikane, kuri Kubos lyderis padėkojo pontifikui už jo vaidmenį siekiant istorinio Havanos ir Vašingtono santykių atšilimo.
Prancūzijos prekybos su Kuba apyvarta maža – tik apie 388 mln. dolerių per metus, o balansas aiškiai persisvėręs Prancūzijos naudai.
Prancūzijos pareigūnai pripažįsta, kad Europos Sąjungai svarbu nustatyti savo politinę ir ekonominę poziciją Kubos atžvilgiu, kai bus galiausiai atšauktas JAV embargas.