Atsakingų už Rusijos monitoringą parlamentarų – šveicaro Andreaso Grosso bei rumuno György Frundos parengtas pranešimas, kurio pagrindu buvo paruošta rezoliucija, tapo pirmąja plačia Rusijos politinės tikrovės apžvalga nuo 2005 m.
Rezoliucija smerkia Rusijos autoritarines tendencijas, atsispindinčias neseniai įsigaliojusiuose Administracinių pažeidimų kodekso bei „Susirinkimų, mitingų, demonstracijų, eitynių ir piketų“ įstatymo pakeitimuose, kurie žymiai sugriežtino atsakomybę už nesankcionuotų akcijų organizavimą, bei nuosprendyje skandalingosios grupės „Pussy Riot“ narėms, kuris rezoliucijoje yra vadinamas nepagrįstu ir reikalaujančiu persvarstymo. Rezoliucija mini ir Michailo Chodorkovskio neteisėtą įkalinimą, kitas politines bylas.
Europos reikalavimai – pagrįsti
Europos Taryba (ET) reikalauja, kad Rusijos vadovybė realiai užtikrintų šalyje pliuralistinės demokratijos principus, reformuotų stagnuojančią rinkimų sistemą bei pradėtų dialogą su nesisteminės opozicijos atstovais, nutrauktų valdančiosios partijos ir valstybės absoliutų tapatinimą. Teisės srityje minima teismų reforma (atsižvelgus į demokratinių Europos Sąjungos (ES) valstybių praktiką) bei teismų nepriklausomumo užtikrinimas, taip pat būtinybė vykdyti Europos žmogaus teisių teismo nutarimus.
Rezoliucija taip pat reikalauja nedelsiant ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos 6 protokolą, galutinai uždraudžiantį mirties bausmę, nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą, smurtą prieš taikius protestuotojus, patraukti atsakomybėn kaltus dėl nusikaltimų Šiaurės Kaukaze, ištirti teisėsaugos vykdytus kankinimus ir kitus nusikaltimus.
Atskiras dėmesys yra skiriamas agresyviai Rusijos užsienio politikai. Rezoliucija reikalauja, kad Rusija paisytų ankstesnių ETPA priimtų rezoliucijų – atšauktų separatistinių Gruzijos Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų nepriklausomybės pripažinimą bei nedelsiant išvestų kariuomenę iš Moldovos dalies – Padnestrės.
Rusija vaidina įžeistą teisuolę
Rusijos delegacija ETPA nuo pat pradžių neslėpė savo susierzinimo dėl darbotvarkės. Šalies Valstybinės Dūmos pirmininkas, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Sergejus Naryškinas, turėjęs vadovauti Rusijos delegacijai parlamentinėje asamblėjoje, atsisakė vykti į Strasbūrą, teigdamas, kad sąlygos skaityti pranešimą nėra jam palankios: „Prieš parlamentinės asamblėjos sesijos atidarymą mes pajutome, kad vargu ar mūsų strateginius pasiūlymus išgirs eilė ETPA vadovų bei rusofobiškų delegacijų.“ Pakeitęs S.Naryškiną, Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas nedviprasmiškai leido suprasti, kad minėtos „rusofobiškos delegacijos“ yra iš Baltijos valstybių: „Tai – tų ETPA šalių-narių, kuriose gyvena 300 tūkstančių nepiliečių, kuriose statomi paminklai naciams, delegacijos. Jos atakuoja Rusiją, kad nukreiptų dėmesį nuo savo rimtų problemų.“
Vienas iš pranešėjų Rusijos klausimu György Frunda teigia, kad S.Naryškinas neatvyko bijodamas audringos diskusijos – užduoti klausimą jam pageidavo 65 asamblėjos delegatai. ETPA pirmininkas Jean-Claude Mignotas pareiškė, kad Dūmos pirmininko atsisakymas atvykti į Strasbūrą neigiamai atsilieps Rusijos bei organizacijos santykiams: „Dialogui yra reikalingi du žmonės. Šioje sesijoje mes planuojame apžvelgti Rusijos prievolių bei įsipareigojimų vykdymo ataskaitą. Tai – pirmoji ataskaita per septynerius metus. Mūsų diskusija su ponu Naryškinu padėtų rasti politinio Rusijos dalyvavimo Europos Taryboje išvadas.“
Tiesa, Rusija vis dėlto nutarė neboikotuoti ETPA sesijos. Abiejų parlamento rūmų – Valstybinės Dūmos ir Federacijos Tarybos nariai, įtraukti į delegacijos sudėtį, atvyko į parlamentinę asamblėją, tačiau griežtai sukritikavo rezoliucijos projektą, o ypač – kontrolės sugriežtinimo rekomendacijas. Rusijos delegacijos narys Aleksandras Sidiakinas, pripažinęs, kad ETPA istorijoje dar nebuvo atvejų, kad valstybė-narė nevykdytų Ministrų komiteto rekomendacijų, įžūliai pareiškė žurnalistams: „O Rusija nevykdys: ten kalbama apie kariuomenės išvedimą iš Gruzijos teritorijos ir mūsų ratifikacijų, suverenitetų pripažinimo denonsacijas. Tai yra didžiulis skandalas, kuris sukels milžinišką konfrontaciją.“
Rezoliucija priimta, stebėjimas nesugriežtintas
Rezoliucijos teksto aptarimo metu vyko karštos diskusijos. Prancūzijos parlamento narys Marie-Jo Zimmermannas atkreipė dėmesį, kad Rusijai nepavyks išvengti aštrių kampų santykiuose su Europos Taryba: „Strateginis rusų ir europiečių bendradarbiavimas yra realybė, bet tarp dviejų partnerių negali būti uždraustų temų. Praėjus dvidešimčiai metų po Šaltojo karo, opozicionierius Rusijoje daugiau negali vadintis disidentu, jis turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kaip tai vyksta visose demokratinėse valstybėse.“
Rusijos delegacijos nariai pareiškė, kad balsuos prieš rezoliucijos priėmimą, pavadinę ją neobjektyvia ir nepriimtina. Nepaisant to, rezoliucija buvo priimta – už balsavo 161, prieš – 41, susilaikė 7.
Tenka apgailestauti, kad parlamentinės asamblėjos sesijai pritrūko politinės valios priimti rezoliuciją papildančią rekomendaciją, kuria buvo numatyta Rusijos įsipareigojimų Europos Tarybai stebėjimo kontrolę perduoti Europos Tarybos Ministrų komitetui, kurį sudaro visų valstybių-narių užsienio reikalų ministrai. Toks stebėjimo sugriežtinimas galėjo tapti pirmuoju atveju ETPA istorijoje. Šiai rekomendacijai priimti reikėjo dviejų trečdalių balsų (už balsavo 121, prieš – 74, susilaikė 11).
Nepavyko priimti ir rezoliucijos pataisos, kuria Rusija buvo kviečiama „nutraukti politinį ir ekonominį spaudimą Centro ir Rytų Europos šalims, kurį monopolistas „Gazpromas“ vykdo keldamas gamtinių dujų kainas.“
Šį kartą Rusiją nuo griežtesnių drausminimo priemonių ir aštresnių rezoliucijos formuluočių išgelbėjo Armėnijos, Azerbaidžano, dalies Ukrainos delegacijos bei kitų Europos politikų, glaudžiai bendradarbiaujančių su Kremliumi, balsai. Tačiau nėra jokių abejonių, kad, bet kuriuo atveju, Rusija nesiruošia įvykdyti jokių rezoliucijos reikalavimų. Europos politikams vertėtų atsižvelgti į tai, kad V.Putinas bet kokias nuolaidas supranta kaip paskatinimą, o sustabdyti jį gali tik tvirta ir vieninga laikysena.
KOMENTARAS
Seimo delegacijos ETPA sesijoje vadovas E.Zingeris
Sveikinu Rezoliucijos priėmimą ir apgailestauju, kad Rekomendacijai priimti pritrūko tik keliolikos balsų. Deja, būdama ET nare, Rusija pradėjo žygį kurdama diktatūrų sąjungą, didindama joje ne tik savo geopolitinę įtaką, bet ir pritardama masiniams žmogaus teisių pažeidimams. Ypač ,,įspūdingai“ atrodo NVS parlamentinės sąjungos pareiškimas, kuriame pareiškiama, kad diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos įvykdyti rinkimai Baltarusijoje rugsėjo mėnesį buvo skaidrūs ir demokratiški.
Kaip sovietų laikais, vėl kuriama nedemokratinių valstybių sąjunga. Turime aiškiai matyti, kad neseniai priimtais įstatymais apribodama galimybę iš užsienio finansuoti nevyriausybines organizacijas, Rusija sau pasilieka plačias galimybes daryti įtaką politinei atmosferai užsienyje.