Šį sprendimą priėmė Europos Taryba – žmogaus teisių organizacija, kuriai priklauso ne vien Europos Sąjungos šalys, bet ir kitos valstybės, tokios kaip Rusija ir Turkija. Ministrai susitarė, kad šalys imsis priemonių, palengvinsiančių asmenų judėjimo per sienas stebėseną ir teisinių veiksmų taikymą.
Pagal užsienio reikalų ministrų pasirašytą sutartį šalys turės taikyti baudžiamąją atsakomybę už veiksmus, tokius kaip „priklausymas susivienijimui arba grupei terorizmo tikslais“, „dalyvavimas terorizmo mokymuose“ ir „kelionės į užsienį terorizmo tikslais“.
Jie taip pat sutiko sukurti apskritą parą veiksiantį dalijimosi informacija apie įtariamus užsieniečius kovotojus tinklą.
„Įvairių šalių narių policija galės susisiekti su policija kitose šalyse, jeigu prie jų sienų būtų areštuojami asmenys, įtariami esantys užsieniečiai kovotojai“, – Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas sakė per spaudos konferenciją.
Europos Tarybos, kuri buvo įkurta tuojau po Antrojo pasaulinio karo, šalys dar turės ratifikuoti šią sutartį po antradienį Briuselyje įvykusio susitikimo.
Iki šiol šalys nesutarė, kaip teisiškai apibrėžti įtariamuosius, o tai buvo didelė kliūtis Europos Sąjungos pastangose įkurti „užsieniečių kovotojų“ iš Europos šalių duomenų bazę.
ES šalių piliečiai, grįžę į Europą iš konfliktų Artimuosiuose Rytuose, yra susiję su keliais neseniai įvykdytais išpuoliais, tarp jų sausį Paryžiuje surengtomis žudynėmis satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir ataka Briuselyje veikiančiame Žydų muziejuje praeitų metų gegužę.