Mažytė, vaizdingo kraštovaizdžio respublika, įsikūrusi kalno šlaite Italijos centre, yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur nėštumo nutraukimas vis dar yra neteisėtas. „Turime padaryti galą veidmainystei, kai moterys yra siunčiamos per sieną“ darytis aborto, naujienų agentūrai AFP sakė San Marino moterų sąjungos (UDS) narė V. Muratori.
Balsavimo, už kurį agituoja UDS, rezultatas neaiškus. Surengti apklausas buvo per brangu. „Balsuokite taip „už pasirinkimo laisvę ir nustokite slėptis“, – skelbia plakatas. Tačiau Katalikų Bažnyčia čia stipri, o prieštaraujančių plakatų taip pat netrūksta. „Aš esu net 12-os savaičių vaikas, išgelbėk mane!“ – verkia embrionas viename, o kitas, ant kurio pavaizduotas berniukas su Dauno sindromu, skelbia: „Esu anomalija, ar tai reiškia, kad turiu mažiau teisių nei tu?“
San Marinas yra viena iš paskutinių vietų Europoje kartu su Malta, Andora ir Vatikanu, kur abortai visiškai draudžiami net išprievartavimo ar kraujomaišos, sunkaus vaisiaus apsigimimo ar pavojaus motinos gyvybei atvejais.
Rugsėjo 26 d., 43-ejais metais vėliau nei kaimyninėje Italijoje, mažytė 33 tūkst. gyventojų turinti valstybėlė spręs, ar leisti abortą iki dvylikos nėštumo savaičių. Po 12-osios savaitės abortas būtų leidžiamas tik tuo atveju, jei kiltų pavojus motinos gyvybei arba būtų vaisiaus apsigimimų, galinčių pakenkti moteriai fiziškai ar psichologiškai.
„Kaip nusikaltėlė“
„Jaučiausi kaip nelegali imigrantė, nusikaltėlė“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena San Marino gyventoja, norėjusi likti anonime. Būdama 22 metų ji turėjo vykti į Italiją daryti aborto, jai tai kainavo beveik 2 tūkst. eurų. „Pirmiausia norėjau baigti mokslus, nesijaučiau esanti pasirengusi būti mama, – sakė moteris, dabar „laiminga dviejų vaikų mama“. – Padaryti abortą niekada nėra lengva, bet aš nesigailiu“. Ji piktinosi San Marinu, kad „apleido“ ją tokiu sunkiu metu.
Pastaruosius 20 metų vyriausybės, daugiausia konservatyvios, viena po kitos vetavo bandymus įteisinti abortus. Ir šis kartas bus ne ką lengvesnis: valdančioji Krikščionių demokratų partija, palaikanti glaudžius ryšius su Romos katalikų Bažnyčia, ragina žmones balsuoti „ne“.
San Marinas seniai velka kojas dėl moterų teisių: tik 1964 m. joms buvo suteikta teisė balsuoti, skyrybos įteisintos tik 1986 metais.
„Bažnyčios įtaka labai stipri, – sako 61 metų Rosa Zafferani, buvusi valstybės vadovė. – Jau ištisas savaites kunigai per homilijas reikalauja, kad žmonės balsuotų „taip gyvenimui, ne abortui“.
„Rimtas poelgis“
„Nekalto vaiko nužudymas yra rimtas poelgis, nusikaltimas“, – sako 73-ejų Gabriele Mangiarotti, XIV a. Šv. Pranciškaus bažnyčios, įsispraudusios mažoje aikštėje istoriniame centre, kunigas. Įstatymo pakeitimas būtų ir San Marino, kurį „įkūrė šventasis ir todėl krikščionybė įrašyta į jo DNR, išdavystė“, sakė jis.
Savo ruožtu Antonella Mularoni, buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja ir San Marino kovos su abortais komiteto narė, tvirtina, kad abortas dėl išžaginimo ar kraujomaišos nubaustų vaiką. „Vaikas turi gimti, nes jis yra auka“, – sakė ji.
Tai ne pirmas kartas, kai ši problema drasko mažą valstybėlę. Buvusi parlamento narė komunistė Vanessa Muratori pirmoji 2003 m. pristatė įstatymo projektą, tačiau jis nieko nedavė. Vis dėlto UDS tikisi, kad 3 tūkst. parašų, surinktų už balsavimą, rodo, kad laikas gali būti tinkamas prisidėti prie kitų katalikiškų Europos šalių, tokių kaip Airija, legalizavusi abortus 2018 metais.
