Pirmasis kalbėjęs F.Hollande'as pareiškė, kad Europa per lėtai reagavo į sąmyšį prie savo sienų ir kilusį milžinišką pabėgėlių antplūdį.
„Aš pripažįstu, kad Europa per lėtai susivokė, jog tragedija Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje gali turėti pasekmių pačiai Europai“, – sakė F.Hollande'as.
Jis dar pareiškė, kad ES reikia bendrų Europos sienų ir pakrančių apsaugos, norint apsaugoti Šengeno zoną.
Pasak jo, Europos Sąjungos ir euro zonos integracija turi būti vykdoma toliau, nes kitaip „mes būsime nublokšti atgal ir ir tai bus ES pabaiga“.
Prancūzijos prezidentas taip pat sakė, kad visos suinteresuotos šalys, tarp jų ir Rusija bei Iranas, turi surasti politinį sprendimą Sirijoje.
Prancūzijos vadovas, kalbėdamas Europos Parlamente, taip pat sakė, jog nesiimant veiksmų Sirijoje, Artimuosiuose Rytuose gali kilti „visuotinis karas“.
„Tai, kas vyksta Sirijoje, liečia Europą; nuo to, kas ten vyksta, priklauso ilgalaikė pusiausvyra visame regione“, – kalbėjo jis.
„Jeigu mes nesikišime į tuos religinius susirėmimus tarp sunitų ir šiitų, jie augs. Negalvokite, kad mes būsime saugūs, tai bus visuotinis karas“, - sakė Prancūzijos prezidentas.
Nesėkmingas veikimas Sirijoje kelia grėsmę „visuotiniam karui“ kilti Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Prancūzijos prezidentas trečiadienį savo kalboje Europos Parlamente, kai greta jo buvo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
F.Hollande'as, kurio šalis dalyvauja karo aviacijos antskrydžiuose prieš „Islamo valstybės“ (IS) grupuotę Sirijoje, regis yra linkęs kritikuoti Rusiją dėl šios aviacijos smūgių, kuriais remiamas prezidento Basharo al-Assado režimas.
„Mes turime kurti Sirijoje, su visais galinčiais prisidėti, politinę ateitį, kuri suteiks Sirijos žmonėms alternatyvą Basharui ar „Daesh“ judėjimui“, – sakė F.Hollande'as, pavartojęs kitą „Islamo valstybės“ pavadinimą.
A. Merkel: Europa negali atsitverti nuo migrantų
Vokietijos kanclerė A. Merkel trečiadienį sakydama kalbą Europos Parlamente pareiškė, kad Europa negali atsiriboti nuo išorinio pasaulio, bandydama sulaikyti į ją plūstančių migrantų antplūdį.
Europos Sąjungos šalys nesutaria dėl to, kaip susitvarkyti su šiais metais Bendriją užplūdusiais migrantais, o Vengrija stato užtvarą prie Serbijos sienos, kad sulaikytų atvykėlius.
„Mes turime pripažinti, kad net jeigu bandysime visiškai užsidaryti – net ir žmonių kančių prie mūsų sienų kaina – tai niekam nepadės“, – sakė A.Merkel europarlamentarams.
Pasak jos, žmonės vis tiek ras būdų, kaip patekti į Europą.
„Izoliavimasis ir atsitvėrimas interneto amžiuje yra iliuzija. Taip nebus išspręsta nė viena problema, o tik iškils papildomų ir rimtų problemų“, – kalbėjo Vokietijos vadovė.
A.Merkel taip pat sakė, kad Europai reikia bendradarbiauti norint įveikti savo kaimynystėje krizę, dėl kurios į ją plūsta pabėgėliai.
Vokietijai siekiant, kad kitos ES šalys pasidalintų su ja pabėgėlių našta, A. Merkel kalbėjo: „Iškilus pabėgėlių krizei mes neturime pasiduoti pagundai sugrįžti prie nacionalinių veiksmų. Atvirkščiai, dabar mums reikia daugiau Europos“.
A. Merkel: ES prieglobsčio taisyklės yra „pasenusios“
Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį „pasenusia“ pavadino Europos Sąjungoje galiojančią prieglobsčio suteikimo tvarką, pagal kurią visa našta tenka pirmai šaliai, į kurią migrantai atvyko .
„Būkime teisingi. Dublino procesas, jo dabartinė forma, yra pasenusi“, – sakė A.Merkel, sakydama kalbą Europos Parlamente kartu su Prancūzijos vadovu Francois Hollande'u.
Šis procesas, kuris daro spaudimą arčiausiai migrantų kilmės šalių esančioms valstybėms, kaip Italija ir Graikija, priimti didžiąją migrantų dalį, „prasidėjo, be abejo, gerais ketinimais, tačiau prie mūsų sienų iškilę iššūkiai nuo šiol tai padarė neįveikiama užduotimi“, – sakė A.Merkel Strasbūre.
„Aš prašau naujos procedūros“ prieglobsčio prašančių pabėgėlių „teisingam“ paskirstymui po 28 Bendrijos valstybes, pridūrė kanclerė.
Vokietija iš visų Europos šalių sulaukia daugiausia nuo karo ir skurdo bėgančių migrantų, Europą apėmus didžiausiai migrantų krizei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Didžiausia Europos ekonomika prognozuoja, kad per šiuos metus ją pasieks nuo 800 tūkst. iki 1 mln. atvykėlių.
Pabėgėlių srautas labai išaugo Vokietijai paskelbus, kad ji priims pabėgėlius iš Sirijos, nors pagal galiojančią tvarką dėl pabėgėlių statuso jie turėtų kreiptis į pirmą Europos Sąjungos valstybę, į kurią jie pateko pakeliui į Vokietiją.
„Istorinis vizitas istoriškai sudėtingu metu“
A. Merkel ir F. Hollande'as drauge kreipėsi į Europos Parlamentą Strasbūre, vildamiesi sustiprinti Europos Sąjungos sanglaudą, jai susiduriant su tarpusavyje persipynusiomis krizėmis.
Šis jų kreipimasis savotiškai primins apie prancūzų ir vokiečių vienybę laikotarpiu po Berlyno sienos griūties.
Praėjus ketvirčiui amžiaus po Rytų ir Vakarų Vokietijų susivienijimo 1990-ųjų spalį, Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos vadovas kalba apie iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, neatpažįstamai pasikeitusi nuo tada, kai valdžioje buvo jų pirmtakai - Helmutas Kohlis ir Francois Mitterand'as. Būtent jie pastarąjį kartą 1989 metų lapkričio 22 dieną drauge kreipėsi į ES asamblėją Strasbūre.
„Tai bus istorinis vizitas istoriškai sudėtingu metu“, - sakė Europarlamento pirmininkas Martinas Schulzas, vokiečių socialdemokratas, siekiantis, kad Berlynas ir Paryžius palaikytų glaudesnius santykius.
„ES susiduria su didžiuliais iššūkiais ir jai reikia tvirto jos lyderių įsipareigojimo“, - sakė M.Schulzas, kuris pakvietė A.Merkel ir F.Hollande'ą pasakyti bendrą kalbą parlamente.
Lyderiai savo kreipimesi daug dėmesio skirs migrantų krizei, kurią išprovokavo nuo pilietinio karo Sirijoje į Europą bėgančių žmonių antplūdis pastaraisiais mėnesiais, dėl kurio tarp 28 Bendrijos valstybių iškilo rimtų nesutarimų, o kontinente buvo sugrąžinta sienų kontrolė, kurios panaikinimas po to, kai pakilo Geležinė uždanga, branginamas kaip vienas didžiausių laimėjimų.
Konfrontacija su Rusija dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos bei jos dabartinės karinės operacijos Sirijoje irgi kelia rimtų dilemų ES.
Prancūzija ir Vokietija, vienos iš Bendrijos įkūrėjų, taip pat ieško būdų, kaip sustiprinti bendrąją euro zonos valiutą po ne vieną mėnesį trukusios atsinaujinusios skolų krizės ir Graikijos bėdų, kai prie bankroto slenksčio atsidūrusią valstybę teko trečią kartą gelbėti suteikiant finansinę pagalbą.
Pareigūnai Paryžiuje ir Berlyne skeptiškai vertina galimybę, kad F.Hollande'as ir A.Merkel, kurie kiekvienas kalbės po pusvalandį, savo pasisakymuose galėtų pateikti kokių nors svarbių politinių iniciatyvų.
1989-aisiais, kai H.Kohlis ir F.Mitterrand'as kalbėjo Strasbūre, o Europoje tvyrojo nežinomybė dėl sovietų valdžios subyrėjimo Rytuose, Bendrija turėjo vos 12-a narių. Dabar jų turi 28-ias. O vietoje darnia partneryste paremto Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos vadovavimo dabar dominuojančia galia yra didesnė, turtingesnė ir susivienijusi Vokietija.