Abu šie procesai – balanso žlugimas, tikina ekspertas: „Abiem atvejais regime rimtą ekonomikos ligą, kurią lydi ekonomikos augimo erozija, nepaisant atskirų ekonominių sistemų skirtumų, be to, galime kalbėti apie prieštaravimų sprendimo sunkumus, būdingus šiuo metu vykdomiems ideologiniams ir politiniams projektams“, – rašo autorius.
Taigi svarbioji Europos idėja, skirta užkirsti kelią naujam karui, jau nebepajėgi mobilizuoti naujos kartos. Nors politiniu aspektu Europos Sąjunga ir rado šalinininkų, sąjungos institucijos geriausiu atveju vertinamos abejingai, o blogiausiu atveju kelia nepasitenkinimą, mano F. Heisbourgas. Strateginiu atžvilgiu neteko priešų, tačiau tuo pačiu prarado ir sienas: „Geležinė uždanga buvo nustačiusi mūsų projekto ribas, tačiau ar dabar žinome, kaip toli jos toli nusidriekti ir kodėl“, – klausia straipsni autorius.
„Ir galiausiai – būtent čia slypi egzistencinės krizės, ištikusios Europą, priežastys – mes sukuriame vaizdą, jog įsivedėme bendrą valiutą, tačiau pamiršome pasirūpinti valstybinio valdymo priemonėmis ir fiskaliniais mechanizmais, be kurių euras iš tikrųjų neturi ateities“, – teigia specialistas.
Be to, Europa nepasirengusi susitvarkyti su regioniniais ekonominiais ir socialiniais skirtumais, o visos derybų dėl esminių skirtumų mažinimo iniciatyvos įgyvendinamos per vėlai, pažymi ekspertas. „Kaip ir Gorbačiovo glasnost (liet. atvirumo) ir perestroikos TSSR laikais, „esminiai“ gelbėjimo planai eina vienas paskui kitą“, – rašoma straipsnyje.
„Jeigu mirs euras, mirs ir sąjunga. Tačiau net jeigu euras ir pasveiks bei ims klestėti, ES išgyvenimo garantuoti neįmanoma“, – prognozuoja straipsnio autorius. Vis dėl to, priešingai nuogąstavimams, euro ir Europos Sąjungos galas nereikš grįžimo prie praeities karo. Tie karai buvo dinamiškai besivystančių Europos valstybių pretenzijų į hegemoniją pasekmės, o ne nuosmukį išgyvenančių valstybių silpnumas. Jei ir atsitiks kas blogo, tai greičiau bus dešimto dešimtmečio Balkanų scenarijaus pasikartojimas, rašo F. Heisbourgas.
Tiesa, jis įsitikinęs, kad Europos tautos, pasimokiusios iš katastrofiškos XX amžiaus patirties, neleis tokiai tragedijai įvykti: „Jų likimas veikiausiai bus nuosmukis ir priklausomybė. Saugumas ir mūsų šalių klestėjimas taps priklausomas nuo didžiųjų valstybių, tiek senų, tiek, naujų, reikalavimų.“ Dar vienas strateginis iššūkis – euro gelbėjimas, sukuriant federalinį euro zonos valdymą, teigia ekspertas. Išgelbėjus eurą, atsirastų galimybė sukurti naują sąjungą.
„Pažiūrėsime, ar mums pavyks susidoroti geriau už Rusiją, kuri bent jau sugebėjo pakilti iš sovietų imperijos griuvėsių, tegu ir tokiomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis, kurių būtų buvę geriau išvengti“, – reziumavo jis.