aA
Europai ruošiantis koronaviruso atvejų antplūdžiui ligoninėse, valdžios institucijos neslepia susirūpinimo dėl itin svarbaus šaltinio: kvalifikuoto medikų personalo.
Europoje dėl koronaviruso daugėja įtampos ženklų: perspėja, kad sistema gali nebeatlaikyti jau lapkričio pradžioje
© AP / Scanpix

Per pirminę pandemijos bangą klinikos išvalė pusrūsius, kad galėtų sustatyti papildomas lovas, o vyriausybės ragino gamintojus dideliais kiekiais gaminti plaučių ventiliacijos aparatus ir veido kaukes. Šiuo metu įrangos pakanka, tačiau dabar sveikatos priežiūros tarnybos susiduria su kitu iššūkiu – gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio medicinos personalo trūkumu, nes rekordinis infekcijų mastas kerta visam regionui vienu metu.

Europa vėl tampa viruso karštuoju židiniu. Viso žemyno mastu užkratas infekavo per penkis milijonus žmonių ir nusinešė daugiau nei 200 000 žmonių gyvybių. Vokietija ir Čekija praėjusį ketvirtadienį pranešė apie rekordinį naujų atvejų skaičių; diena anksčiau Italija skelbė apie didžiausią užsikrėtimų paros rodiklį nuo pandemijos pradžios, o Ispanija tapo pirmąja Vakarų Europos šalimi, kurioje infekcijų skaičius viršijo milijoną atvejų.

Kol kas sunkios būklės ligonių nėra daug ir ligoninės susitvarko, tačiau įtampos ženklų daugėja.

Čekijoje – labiausiai koronaviruso paveiktoje Europos šalyje – premjeras Andrejus Babišas trečiadienį įvedė dalinį karantiną ir perspėjo, kad ligoninių sistema gali nebeatlaikyti jau kito mėnesio pradžioje.

Vyriausybė į pagalbą pakvietė medicinos studentus ir kreipėsi į užsienyje dirbančius gydytojus su prašymu grįžti namo, o ligoninės kviečiasi savanorius ir siūlo nepilną darbo etatą medicinos darbuotojams, valytojams ir pagalbiniam personalui.

Ginkluotosios pajėgos steigia lauko ligoninę Prahoje, tuo metu JAV ambasadorius trečiadienį paskelbė, kad į pagalbą bus pasitelktas karo medicinos personalas.

„Net negaliu įsivaizduoti, kas nutiks, jeigu ir toliau augs pacientų, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra, skaičius, – Čekijos portalui „Seznam Zpravy“ sakė Petras Sladekas, ligoninės, įsikūrusios smarkiai nukentėjusiame Moravijos Uherske Hradištės mieste, vadovas. – Tai prilygs gydymui mūšio lauke.“

Nors Rytų Europa susiduria su ypatinga grėsme dėl nuolat trūkstamo sveikatos priežiūros sistemos finansavimo, – Lenkija steigia laikinąsias ligonines stadionuose ir konferencijų centruose, – panaši situacija susiklostė ir Belgijoje.

Per antrą stipriausią viruso protrūkį Europoje valdžios institucijos stengiasi pasisamdyti be darbo likusius restoranų darbuotojus, pensininkus ir pabėgėlius. Šiuo metu, kai daugelis belgų karantinuojasi, žmonių, kurie galėtų gydyti ir slaugyti ligonius, yra daug mažiau nei per pirmąją viruso bangą, šėlusią pavasarį.

„Mes dabar turime daug mažiau darbuotojų šioje sferoje, ir tai tampa tikra problema, – sakė Janas-Pietas Bauwensas, „Estca“ profsąjungos viceprezidentas.

Belgijos medicinos įstaigos šiuo metu rezervuoja 50 proc. turimų reanimacijos lovų COVID-19 pacientams. Kai kurios klinikos Briuselyje ir Lježo provincijoje perkelia pacientus į kitas ligonines, nes jose jau pasiektas ligonių limitas.

Žinoma, situacija ne visur tokia sudėtinga. Jungtinė Karalystė turi vadinamąsias „Nightingale“ ligonines specialiai gydyti užsikrėtusiuosius koronavirusu, kurios padės įveikti staigų COVID-19 pacientų šuolį.

Pavadintos Florence Nightingale – moderniosios slaugos įkūrėjos – garbei, kai kurios iš jų nebuvo naudojamos per pirmąją infekcijų bangą, o ir tose, kurios veikė, buvo gydoma tik nedidelė dalis sergančiųjų.

Bet net Vokietijoje, kurioje fiksuotas mažesnis infekcijų mastas nei daugumoje jos kaimynių, susirūpinimas auga. Šiuo metu užpildyta 70 proc. vietų intensyviosios terapijos skyriuose, ir tuo atveju, jei šoktelėtų sunkios būklės COVID-19 ligonių skaičius, gali tekti skubiai iškelti kitus pacientus.

„Jeigu nesugebėsime sulėtinti proporcingai didėjančio infekcijų augimo, nežinia ko sulaukime artimiausiomis savaitėmis“, – transliuotojui ZDF sakė plaučių infekcijų profesorė Susanne Herold iš Gyseno universeiteto, esančio netoli Frankfurto.

Prancūzijoje koronaviruso atvejų skaičiaus šuolis daro spaudimą reanimacijos skyriams, personalas jau dabar jaučiasi pervargęs.

Prancūzijos sveikatos ministras Olivier Veranas praėjusį antradienį sakė, kad šalies ligoninėms, be jau atidėtų 10 mlrd. eurų sveikatos priežiūrai 2020 m. biudžete, papildomai bus skirta 2,5 mlrd. eurų.

„Valdžios institucijos nepasimokė iš pirmosios bangos“, – sakė Benoit Labenne‘as, bendrosios praktikos gydytojas iš Le Rensi komunos Paryžiaus priemiestyje, talkinantis vietos skubiosios pagalbos tarnyboms keletą kartų per savaitę.

Italijos valdžia ruošiasi plėsti palatas koronaviruso pacientams. Naujosios patalpos, įkurtos šiais metais Milano ir Bergamo parodų centruose, atsivers jau artimiausiomis dienomis, su 200 lovų pirminiu pajėgumu.

Situacija pastebimai blogėja. Regione aplink Neapolį, kuris didžiąja dalimi išvengė pirmosios bangos, hospitalizuota daugiau nei tūkstantis COVID ligonių, daugiau nei per balandį pasiektą piką, apie 700.

Ir nors ligoninės rekonstruoja patalpas intensyvios slaugos pacientams gydyti ir ruošia reikalingą įrangą, didžiausia problema šiuo metu yra personalas.

„Tai tas pats, kaip laikyti garaže „Ferrari Testarossa“ be vairuotojo, – sakė Brunas Zuccarellis, Neapolio gydytojų asociacijos viceprezidentas. – Nepakanka specialistų.“

Chetafės mieste, į pietus nuo Madrido, nuo rugsėjo pradžios ligoninėse vėl ėmė daugėti koronaviruso pacientų. Apie mėnesio vidurį vietos klinika jau buvo perpildyta, sako Yolanda Caberrro, gydytoja anesteziologė, čia dirbanti jau dvidešimt penkerius metus ir pati kovo mėnesį darbe užsikrėtusi koronavirusu.

„Madride jaučiamas didelis spaudimas kuo greičiau ištrūkti iš suvaržymų, pirmenybę teikiant ekonomikai, o ne sveikatos priežiūros profesionalų bei epidemiologų kriterijams, – sakė ji. – Vėl ir vėl įsitikiname, kad tai klaida, nes be sveikatos neturėsime ir ekonomikos.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.3158

Top naujienos

Raskevičius apie peticiją: ji yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį (49)

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių...

Užkalnis. Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas (8)

Stambulo konvencija , suprantama, siekia kilnaus tikslo. Moterų nevalia mušti? Žinoma. Nieko...

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (204)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Paplonino pinigines diskotekų organizatoriams – už šokius prekybos centruose skirtos baudos (112)

Vasario 12-osios vakare prekybos centre „ Maxima “ vyko neįprastas judėjimas – užgrojus...

Po klajonių Laose laimę rado gimtojoje Tauragėje: gyvena karavane pamiškėje ir apie didmiestį nebesvajoja

Daug keliavusi, tarp Vilniaus ir Tauragės besiblaškiusi, o galiausiai dešimt mėnesių praleidusi...

Interjero dizainerė negyvenamas patalpas pavertė jaukiu būstu: siekė sukurti prabangų interjerą, turėdama minimalų biudžetą

Nors atrodo, kad tradicinio suplanavimo naujos ar senos statybos buto įrengimas gali kelti...

Mados žinovė ragina atkreipti dėmesį – šiomis drabužių spalvomis norės rengtis kiekviena moteris (2)

Moksliškai įrodyta, kad spalvos atlieka reikšmingą vaidmenį mūsų gyvenimuose. Jos gali daryti...

Tirpstantis sniegas vienoje sostinės aikščių atvėrė statybų broką (25)

Tirpstantis sniegas sostinės Basanavičiaus aikštėje atvėrė statybų broką. Pusnims nutirpus,...

doc. dr. Vincas Urbonas | D+

Onkologo užrašai. Man sunkiausia – ne pranešti apie diagnozę atsakymas, ar pagaliau turėsime tabletę nuo vėžio

Pirmą kartą pacientui ištartas žodis „ vėžys “ jam sukelia didžiulį stresą ir ne vienam...

Darbo netekimas iš pradžių neatrodė tragedija: kai viską uždarė, vilčių nebeliko (19)

Nors valdžia po truputį atlaisvina karantino suvaržymus, tačiau nestabilumas tarptautinėse...