„Eiti į bažnyčią per tautines ir krikščioniškas šventes nebūtų nuoširdu situacijoje, kai anksčiau per šias šventes į bažnyčią neidavau“, – penktadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė K.Kaljulaid.

„Aš gerbiu žmonių religinę laisvę. Gerbiu darbą, kurį kongregacijos daro, kad padėtų silpnesniems visuomenės nariams. Ir aš gerbiu žmonių norą ir tradiciją įtraukti Bažnyčią į savo kasdienį gyvenimą“, – pridūrė ji.

„Jei būsiu kviečiama į vestuves ar laidotuves bažnyčioje, nes to nori organizatoriai, aš, žinoma, eisiu. Kai kariai, kritę už Estiją, Veteranų dieną yra paminimi Torio bažnyčioje, aš ten eisiu“, – sakė K.Kaljulaid.

Ji dar pridūrė, kad prieš keletą metų ji ir jos kolegos iš Europos auditorių teismo susitiko su popiežiumi ir šiame susitikime laikėsi visų papročių.

„Neturiu nieko prieš bet kurią Estijoje veikiančią bažnyčią, kai kurie man artimi žmonės yra, pavyzdžiui, „Jaani“ kongregacijos (Šv.Jono bendruomenės) nariai. Toks yra jų pasirinkimas; ir mano šeimoje niekada dėl to nekildavo jokios įtampos ar ginčų. Mūsų šeimoje mes gerbiame kito laisvę tikėti tuo, kas svarbu kiekvienam asmeniui“, – sakė prezidentė.

K.Kaljulaid yra pirmoj Estijos vadovė, atsisakiusi priimti bažnyčios siūlymą surengti padėkos pamaldas jos inauguracijos dieną.

Estijos konstitucijoje nurodoma, kad Estijoje bažnyčia nėra valstybinė. Kiekvienam priklauso sąžinės, religijos ir minties laisvė. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti tą ar kitą bažnyčią ar religinę bendruomenę. Kiekvienas yra laisvas praktikuoti savo religiją, vienas arba bendruomenėje, viešai ar privačiai, jeigu tai netrikdo viešosios tvarkos, visuomenės sveikatos ir viešosios moralės.