„Gazeta.ru“ rašo, kad Vladimiras Putinas derybų pradžioje pareiškė, jog tai, kad tarp oficialių asmenų, tarp kaimynų nėra kontaktų – nėra normalu.

„Seniai nesimatėme“, – pareiškė V. Putinas, sveikindamasis su kolege iš Estijos.

Jis priminė, kad paskutinis Rusijos ir Estijos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko prieš kokius dešimt metų.

„Aukščiausio lygio susitikimas buvo prieš 10 metų. Visai neseniai užsienyje pasimatėme tik probėgšmais. Kontaktų tarp oficialių asmenų, oficialiųjų tarnybų, tarp kaimynių nebuvimas – nenormali padėtis“, – sakė Kremliaus vadovas.

„Mes objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu, tai ir saugumo klausimai, ir ekologijos klausimai, ir klausimai, susiję su transportu, su tranzitu. Apskritai, klausimų, žinoma, yra daug“, – V. Putino žodžius cituoja „Gazeta.ru“.

Jis taip pat pažymėjo, kad dėl kontaktų oficialiame lygmenyje nebuvimo abiejų šalių prekių apyvarta per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 50 proc.

K. Kaljulaid per ketvirtadienį vykstantį susitikimą su V. Putinu pasiūlė atnaujinti ES ir Rusijos bendradarbiavimo programą.

„Atėjo laikas atnaujinti Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo programą. Taigi, susitikimui parinktas pats tinkamiausias laikas“, – pareiškė ji.

Estų lyderė taip pat paminėjo Rusijos ir Estijos palaikomus prekybos santykius.

„Ekonomika turi galimybę prisitaikyti prie politikų rinkimų, todėl yra galimybių nukreipti ją teigiama linkme“, – sakė K. Kaljulaid.

DELFI.ee fotografas Tiitas Blaatas iš Maskvos pranešė, kad V. Putinas susitikimo pradžioje atrodė draugiškas, kalbėjo prasmingai. Iš pradžių kalbėjo V. Putinas, tada K. Kaljulaid, bet kol spragsėjo fotografų kameros, jie tylėjo. Valstybių vadovai kalbėjo tyliai, be mikrofonų.

Po K. Kaljulaid kalbos fotografų buvo paprašyta palikti patalpą.

Spaudai skirtame kambaryje žiniasklaidos atstovams buvo patiekti pyragai su mėsa, saldi arbata ir kava.

Europos Sąjunga yra paskelbusi Maskvai sankcijų dėl 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir jos vaidmens separatistiniame konflikte Rytų Ukrainoje.

Iš Rusijos pusės susitikime taip pat dalyvauja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas, Rusijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas ir Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Derybų metu planuojama aptarti dabartinę dvišalių santykių padėtį prekybinėje-ekonominėje ir kultūros bei humanitarinėje sferoje bei ateities perspektyvas, taip pat apsikeisti nuomonėmis apie stabilumo ir saugumo palaikymą Baltijos regione“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Dalyvavo ambasados atidaryme

K. Kaljulaid nusprendė su darbo vizitu vykti į Maskvą, kad galėtų čia sudalyvauti renovuoto istorinio Estijos ambasados pastato atidaryme.

Maskvoje viešintys DELFI.ee žurnalistai praneša, kad Estijos prezidentę prie ambasados pastato pasitiko Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) lyderio Vladimiro Žirinovskio šalininkų protestas. Čia susirinko apie 30 žmonių.

Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Rusus apginsime visur“.

Prie ambasados vykstant Rusijos liberaldemokratų partijos protestui, ambasados viduje Estijos prezidentė K. Kaljulaid sakė kalbą renovuotos ambasados atidarymo proga.

„Tai mūsų pirmoji diplomatinė misija. Natūralu, kad visų pirma mes atkreipėme dėmesį į savo kaimynus“, – pasakė K. Kaljulaid.

K. Kaljulaid pažymėjo, kad Estijos Respublikos ambasada Rusijoje – viena iš arčiausiai Kremliaus esančių ambasadų.

„Deja, šis artumas ne visada atsispindėjo politikoje“, – kalbėjo prezidentė.

Ji tikisi, kad ambasados atidarymas bus postūmis stiprinant Estijos ir Rusijos santykius, bet greitų rezultatų, anot jos, tikėtis nereikėtų.

DELFI.ee skelbia, kad Rusijos propagandistai „Sputnik“ turi savo teoriją, kodėl Estijos ambasada nudažyta geltona spalva – neva todėl, kad nesimatytų, kai ją apmėtys kiaušiniais.

„Dialogo pradžia“

Balandžio 12 d. K. Kaljulaid sakė, kad tikisi, jog būsimas jos susitikimas su Rusijos prezidentu nulems abiejų šalių dialogo pradžią.

„Aš tikiuosi, kad tai nuves prie dialogo, kuris bus maksimaliai atviras ir plėtosis visais lygiais, ne vien prezidentų lygiu“, – Estijos radijui sakė K. Kaljulaid. Pasak jos, „yra daug lygių, kuriais Estijos ir Rusijos žmonės gali ir turi bendrauti, spręsti kasdienius klausimus“.

„Visų pirma tai projektai, susiję su būsimu Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu. Tai viena sričių, apie kurią galėsime pasikalbėti“, – kalbėjo K. Kaljulaid.

Ji pridūrė, kad Estijoje yra nemažai studentų iš Rusijos, „mūsų žmonės važinėja į abi puses, daug mūsų žmonių turi giminaičių – turime gan daug praktinių kasdieniškų klausimų, kuriuos galime aptarti“.

Prezidentė pabrėžė, kad per susitikimą su V. Putinu laikysis su ES suderintų principų Rusijos atžvilgiu ir kad jos požiūris į krizę Ukrainoje, Krymą ir demokratiją Rusijoje „Maskvai gerai žinomas“.

Taip pat ji pažymėjo, kad „šiandien dar anksti kalbėti, ką pakeis šis susitikimas, jeigu apskritai kas nors pasikeis“.

Balandžio 6 dieną Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas Estijos laikraščiui „Postimees“ sakė, kad V. Putinas nori per susitikimą su K. Kaljulaid „išsklaidyti Estijos baimes dėl saugumo“.

Tuo pat metu jis pabrėžė, jog iš šio susitikimo nereikėtų laukti jokių konkrečių sprendimų. „Susitikimo tikslas – artimiau susipažinti, aptarti aktualius klausimus“, – sakė D. Peskovas.

Pastarąjį kartą Estijos prezidentas su vizitu Rusijoje lankėsi 2011 metais. Tuo metu šiame poste dirbo Toomas Hendrikas Ilvesas. Jis Sankt Peterburge dalyvavo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinime. K. Kaljulaid nusprendė su darbo vizitu vykti į Maskvą, kad galėtų čia sudalyvauti renovuoto istorinio Estijos ambasados pastato atidaryme.