"Su tuo faktu, kad kalbėdami apie dabartį, mes visi rečiau prisimename praeitį, tenka susitaikyti. Ir daug kur tai teisinga. Iš tikrųjų, kiek dar mes jausimės prislėgti dėl savo sunkios praeities? Gyventi lengviau, kai praeitis pamažu paleidžia mus iš savo glėbio", - sakė prezidentas.
"Tačiau tai, kaip greitai mes prarandame atminimą, stulbina. Ypač žinant, prie ko priveda visiškas pamiršimas. Mes norime tapti tokie, kaip šalys, kur kas turtingesnės nei mes. Ir dabar mes net nepalyginame dabartinių savęs su tais, kokie mes buvome prieš 20 metų, nors reikėtų, kad išsaugotume realybės pojūtį".
Prezidentas sakė, kad pradedant 22-us Nepriklausomybės atkūrimo metus, jam didžiausią susirūpinimą kelią didėjantis nusivylimas ir jo agresyvus išpūtimas - ir politikoje, ir demokratiniame valstybės valdyme.
"Anksčiau, kol Estija buvo svetimos valstybės sudėtyje, mus kankino suvokimas, kad mes nebeturime galimybės spręsti ką nors savarankiškai. Mes norėjome susigrąžinti suverenią valstybę kaip tik tam, kad patys priimtume sprendimus", - pažymėjo jis.
"Bet praeitis tebegyvena netoli mūsų. Ten, svetimoje valstybėje, nuo kurios atsiskyrimo metines šiandien minime. Parodomieji procesai, neva teroristų, taip pat politinių oponentų ar nesutinkančiųjų su autoritarine valdžia teismai, opozicijos persekiojimai, visų "Freedom House" išvardijamų žodžio laisvių suvaržymai rodo, koks kitoks, ypatingas buvo mūsų kelias - Estijos kelias".
Prezidentas paragino saugoti iš praeities paveldėtas žinias ir patyrimą, ir vėl pajusti tą džiaugsmą, kaip prieš 21 metus džiaugėsi žmonės, atgavę laisvę ir nepriklausomybę, atkovoję savo valstybę.