„Taip norima mane įbauginti ir sulaikyti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimčiau“, – teigė politikė agentūrai „Reuters“ sekmadienį paskelbtame interviu. – Tačiau tai Rusijos scenarijus. Tai nestebina ir mūsų negąsdina“.
Rusija praėjusią savaitę dėl esą priešiškų veiksmų ir „istorinės atminties niekinimo“ įtraukė K. Kallas į ieškomų asmenų sąrašą. Ji kaltinama „sovietų karių paminklų griovimu“. Už tai Rusijos įstatymai numato penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Estijoje pastaraisiais metais buvo demontuoti paminklai, primenantys sovietų karių kovą Antrajame pasauliniame kare.
Po Maskvos išduoto arešto orderio K. Kallas sulaikymas grėstų tik tuomet, jei ji įžengtų į Rusijos teritoriją. Briuselyje spėliojama, kad 46-erių K. Kallas, kuri yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir viena griežčiausių Rusijos kritikių, gali tapti naująja ES užsienio politikos įgaliotine.
Paklausta apie šį postą, K. Kallas reagavo santūriai: „Dar anksti apie tai kalbėti. Aš esu Estijos ministrė pirmininkė“. Tačiau, anot politikės, spėlionės apie jos politinę ateitį akivaizdžiai paskatino Rusijos agresiją jos atžvilgiu. „Sunku būti populiariam, – ironizavo K. Kallas. – Tai suprato ir rusai, todėl išdavė mano arešto orderį, jog iš tikrųjų pabrėžtų didžiausią argumentą prieš mane, kad esu provokacija Rusijai“.
Vakarai turi konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą iki JAV rinkimų
Estijos ministrė pirmininkė K. Kallas pareiškė, kad Vakarai turi konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą iki JAV prezidento rinkimų.
Taip teigia Estijos transliuotojas ERR, remdamasis jos interviu „Financial Times“ (FT).
„Rinkimai visada yra neramus metas. Visada geriau padaryti viską, ką galime, prieš svarbius rinkimus“, – sakė K. Kallas FT Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.
Estija jau seniai pasisako už šio turto konfiskavimą, tačiau Paryžius ir Berlynas yra susirūpinę dėl tokio žingsnio teisėtumo, jo pasekmių finansiniam stabilumui ir galimų atsakomųjų veiksmų.
Pasak K. Kallas, Rusijos turto konfiskavimas laikomas dar viena galimybe, kuri kartu su karine pagalba Ukrainai ir priemonėmis politiškai izoliuoti Rusiją galėtų padėti užbaigti karą.
„Tai ekonominis spaudimas, kurį galime daryti Rusijos ekonomikai, kad paspartintume lūžį šiame kare“, – sakė ji.
Praėjusiais metais ES sukūrė žalos registrą, kuriame registruojami įrodymai ir pretenzijos dėl Rusijos invazijos padarytos žalos Ukrainos fiziniams asmenims, bendrovėms ir valstybei. K. Kallas sakė, kad įšaldytos Rusijos lėšos galėtų būti panaudotos šiems nuostoliams padengti. „Jei kas nors liks, galėsime tai grąžinti Rusijai“, – sakė ji.
Pasak žurnalistų, K. Kallas žodžiai yra dar vienas Europos susirūpinimo ženklas dėl to, kaip galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali paveikti Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu ir paramą Ukrainai.
Galimas D. Trumpo tapimas respublikonų kandidatu šių metų JAV prezidento rinkimuose išgąsdino daugelį Europoje, ypač po to, kai jis pareiškė, kad leis Rusijai daryti „ką nori“ su NATO šalimis, kurios skiria nepakankamai lėšų gynybos reikmėms.
Vašingtonas spaudžia savo sąjungininkes ieškoti būdų, kaip konfiskuoti maždaug 260 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, kuris buvo įšaldytas reaguojant į Rusijos beveik prieš dvejus metus įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą. Apie 191 mlrd. eurų Maskvos turto laikoma Briuselio vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.
