Jame nurodoma, kad deportavimas yra tarptautinis nusikaltimas, kuriam negalioja senatis, kuri netaikytina ir deportavimo kaltininkams.
Estijos parlamentas pritarė Europos Parlamento siūlymui paskelbti rugpjūčio 23 dieną, kai 1939 metais Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė Molotovo ir Ribentropo paktą, Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.
Parlamentas taip pat palaikė Europos Parlamento, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos iniciatyvą ištirti totalitarizmo nusikaltimus ir informuoti apie juos Europą ir pasaulį.
Kovo 25 dieną, trečiadienį, sukanka 60 metų nuo masiško Baltijos šalių piliečių deportavimo pradžios.
Ta proga Helsinkyje Estijos ambasada surengė kovo deportavimų paminėjimą, į kurį susirinko daugiau kaip 200 žmonių. Pasak laikraščio "Ilta Sanomat" visi netilpo salėje, todėl daugelis stovėjo už durų.
Pirmadienį Suomijos sostinėje buvo surengta rašytojų Sofi Oksanen ir Imbi Paju knygos "Už visko buvo baimė" prezentacija.
Protesto akciją prieš šį renginį organizavo vadinamieji antifašistai.
Knygos sudarytojos I.Paju ir S.Oksanen surinko žinomų istorikų, žurnalistų, visuomenės veikėjų ir Josifo Stalino laikų teroro aukų straipsnius. Tarp knygos autorių - Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, buvęs šios šalies premjeras Martas Laaras, buvęs Sovietų Sąjungos disidentas Vladimiras Bukovskis ir kiti.
Dar vyko seminaras istorijos tema ir specialiai šiai progai Jurio Reinverės sukurto muzikinio kūrinio "Requiem" premjera.
Iki balandžio 28 dienos kino teatre vyks kino festivalis "Baimė už sienos" (Hirm muuri taga), kurio programą parengė Sofi Oksanen ir Imbi Paju.
Į kino festivalio "Baimė už sienos" programą įtraukta apie 10 filmų, tarp jų režisieriaus Marcuso Kolko "GULAG 113", Andrzejaus Wajdos "Katynė" (Katyn), Jameso Tusty ir Maureen Castle Tusty "Dainuojanti revoliucija" (Laulev revolutsioon), Casparo Wrede'o "Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena" (One Day in the Life of Ivan Denisovich), Edvino Šnuorės "Sovietų istorija" (The Soviet Story) ir kiti.
Šis renginys sukėlė Rusijos valdančiosios partijos "Vieningoji Rusija" nepasitenkinimą, esą Estijos ambasada Helsinkyje mėginanti šlovinti ir atgaivinti nacizmą bei fašizmą.
Ypač Maskva smerkė ketinimą parodyti filmą "Sovietų istorija". Partijos "Vieningoji Rusija" prezidiumo narė ir patriotinio auklėjimo klubo koordinatorė Irina Jarovaja penktadienį pareiškė, kad šiame filme "didvyriais vaizduojami fašizmo pakalikai iš Estijos - tie, kurie žudė Chatynėje ir degino kaimus Pskovo srityje".
I.Jarovaja palaikė "Vieningoji Rusija" tarybos nario Sergejaus Šoigu pasiūlymą įvesti baudžiamąją atsakomybę už Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare juodinimą.