Laiško autoriai teigia, kad stambiausius vakcinos gamintojus būtų galima motyvuoti tiekti skiepus, jeigu tik Estija, kaip elektroninė valstybė, jiems per skaitmenines žmonių ligų istorijas perduotų duomenų apie pašalinius poveikius, antikūnų efektyvumą ir kitą informaciją.
Informacija būtų perduodama taip, kad nebūtų galima identifikuoti konkretaus paciento.
„Mes neturime nei finansinių, nei kokių nors kitų interesų. Tiesiog bendrovės viduje užvirė diskusija, ką būtų galima padaryti, jeigu Estija negauna reikiamo vakcinų kiekio. Taip ir ištobulinome šią koncepciją ir pasiūlėme vyriausybei su ja susipažinti“, – paaiškino bendrovės atstovai.
Kol kas Estija oficialaus atsakymo „J. Molner Company“ nedavė.
Sveikatos ir darbo ministras Tanelis Kiikas žurnalistams sakė, kad tokia idėja nerealistiška. „Akivaizdu, kad per tris paras jokios medicininės paslaugos visiems gyventojams mes užtikrinti negalime“, – pareiškė ministras.
„Taip pat stinga vakcinų ir pačios visuomenės intereso. Be to, vienu metu vakcinuojama skirtingomis vakcinomis. Šiuo metu idėja galėtų būti atlikti tyrimą, eksperimentą su vienu konkrečiu vakcinos gamintoju, bet, manau, kad COVID-19 krizė ir vakcinavimo organizavimas labai sudėtingas procesas, tad eksperimentams čia ne laikas ir ne vieta“, – teigia ministras.
Anot T. Kiiko, pandemijos metu jis gavo per 10 tūkst. laiškų, tarp kurių – ir siūlymai, susiję su apsauginėmis kaukėmis, pirštinėmis, testais, sąmokslo teorijomis ir panašiais dalykais. Rimtesni siūlymai analizuojami, tačiau skirti laiko ir dėmesio visiems – praktiškai neįmanoma.
Ministras pažadėjo, kad šią savaitę bus pasiektas naujas vakcinavimo rekordas, nes Estija gavo daugiau vakcinos dozių nei įprastai.
Vyriausybė viliasi, kad bus paskiepyta dar 20 tūkst. žmonių. Anot T. Kiiko, valdžia daro viską, kad gegužę būtų galima pradėti masinę vakcinaciją.
