F.Mogherini kalbėjo po derybų Ankaroje, atvykusi į Turkiją savo pirmo vizito šiame poste.
Turkija yra spaudžiama sumažinti IS užverbuotų kovotojų srautą, kertantį jos sienas, tapusias pagrindiniais vartais tarp Europos ir džihadistų kontroliuojamų teritorijų.
ES sostinėse nerimaujama, kad konfliktas Sirijoje gali prasiveržti už tos šalies ribų, o džihadistams Irake ir Sirijoje padedantys užsieniečiai kovotojai, grįžtantys į savo šalis, gali padidinti teroro išpuolių pavojų.
„Mes aptarėme situaciją dėl užsienio kovotojų. Tai vienas mūsų bendrų interesų, kuriuos turime sutikti: turėti gerą koordinavimą ir gerą strategiją, kad būtų sustabdytas šis srautas abiejose (pusėse), – sakė F.Mogherini. – Darbas pastarosiomis savaitėmis vyko, su pozityvia plėtote dėl dalijimosi informacija ir koordinavimo. Aš tikiuosi, kad tai gali sukurti pozityvius rezultatus artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“.
F.Mogherini, kuri atvyko kartu su ES plėtros komisaru Johannesu Hahnu ir humanitarinės pagalbos komisaru Christu Stilianidžiu, Ankaroje susitiko su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, premjeru Ahmetu Davutoglu ir užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
M.Mogherini, buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė, kuri ES diplomatijos vadovės postą perėmė lapkričio 1-ąją, antradienį turi aplankyti pabėgėlių stovyklas prie Turkijos pietinės sienos.
Pirmadienį F.Mogherini ragino išspręsti Sirijos krizę ir siekė Turkijos lyderių paramos misijai, vykdomai Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinio Sirijoje Staffano de Misturos, kuris Turkijoje susitiko su Sirijos opozicijos nariais ir aptarė savo planą „įšaldyti“ kovas Alepe.
ES diplomatijos vadovė sakė, kad Turkija yra labai svarbi sprendžiant Sirijos konfliktą.
„Turkija labai gerai žino, kad gali vaidinti labai svarbų vaidmenį regione. Jei mums pavyks suderinti šį vaidmenį su ES, ... galvoju, kad turbūt galėtume paskubinti sprendimus, ypač – politinį krizės Sirijoje sprendimą“, – sakė ji.
Šis svarbus vizitas buvo surengtas naujajai ES komandai siekiant išjudinti įstrigusias Turkijos derybas dėl narystės.
„Mes žinome, kad mūsų narystė ES suteiks galimybių abiem šalims, – per spaudos konferenciją su F.Mogherini sakė turkų užsienio reikalų ministras M.Cavusoglu. – Į savo santykius su ES žiūrime kaip į abipusiai naudingus“.
Turkija, didelę įtaką savo regione turinti valstybė, kurios gyventojų daugumą sudaro sunitai, padarė menką pažangą derybose su ES dėl narystės, kurios buvo oficialiai pradėtos 2005 metais.
Derybos strigo dėl tokių kliūčių, kaip teritorinis ginčas su ES nariu Kipru ir ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos nepritarimas.
Ankara taip pat pykdė Briuselį dėl žmogaus teisių padėties, o kai kurios ES šalys turi abejonių dėl tokios didelės musulmoniškos valstybės priėmimo.
F.Mogherini kalbėjo apie susirūpinimą dėl žodžio laisvės, spaudos laisvių ir moterų vaidmens Turkijoje, ir pavadino tai „realiomis problemomis“, kurias reikia spręsti.
„Mums reikia matyti ... žingsnius į priekį“ – sakė ji.
ES plėtros komisaras J.Hahnas sakė, kad ateityje būtų galima atidaryti vieną ar daugiau derybų dėl Turkijos narystės skyrių.
ES delegacija atvyko vos savaitė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi Turkijoje ir paskelbė apie daugelio milijardų dolerių vertės dujotiekio „South Stream“ projekto sustabdymą.
V.Putinas kaltino ES statant kliūtis šiam projektui ir sakė, kad Rusija vietoje to su Ankara dirbs dėl naujo gamtinių dujų centro.
F.Mogherini atmetė bet kokią Rusijos ir Briuselio konkurencijos dėl Turkijos galimybę ir sakė, kad šis ES grupės vizitas nėra bandymas „atsverti“ V.Putino vizito. Ji pabrėžė, kad ES vis dar yra svarbiausia Turkijos prekybos partnerė.
„Mes aiškiai sveikintume, jei Turkija galėtų tapti energetikos centru regionui“, – sakė J.Hahnas.
Turkija kol kas nepasiduodavo spaudimui iš Briuselio prisidėti prie Rusijai įvestų sankcijų dėl Ukrainos krizės.