„Neatmesiu nieko, bet tikrai manau ir tikrai tikiuosi, kad gerai bendradarbiausime“, – sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson, atvykusi į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą šiai problemai aptarti.
Serbijos, kuri nėra ES narė, bet siekia ja tapti, piliečiams galioja bevizis kelionių į bloką režimas. Tačiau Bendrijos šalys narės nepatenkintos tuo, kad Serbija tapo svarbia tarpine stotele migrantams iš kitų valstybių, įskaitant Siriją, Afganistaną, Turkiją, Indiją, Burundį, Kubą ir Tunisą, siekiantiems patekti į ES.
Nors šių šalių piliečiams reikia ES vizos, daugumai jų, išskyrus sirus ir afganistaniečius, nereikia Serbijos vizos.
Šiais metais jau užregistruota daugiau kaip 106 tūkst. neteisėtų atvykimų į ES vadinamuoju Vakarų Balkanų keliu, einančiu per Serbiją. Šis skaičius yra 170 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Sirai ir afganistaniečiai dažnai turi svarių priežasčių prašyti prieglobsčio ES, bet daug kitų šalių piliečių „reikia sugrąžinti į jų kilmės šalis“, sakė Y. Johansson.
Austrija ir Belgija skundžiasi, kad jose prieglobsčio prašytojų dabar yra tiek, kiek nebūdavo nuo 2015–2016 metų, kai į ES atvyko per milijoną nuo karo bėgusių sirų.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser Serbijos politiką dėl vizų pavadino „nelabai gera“ ir sakė, kad ji nustatoma „pagal tai, kurios valstybės nepripažįsta Kosovo“. Anksčiau Serbijai priklausęs Kosovas, kuriame gyvena daugiausia albanai, 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę ir atsiskyrė, tačiau Belgradas to nepripažįsta.
Dauguma ES narių, tarp jų Vokietija, pripažįsta Kosovo nepriklausomybę, bet to nėra padariusios Ispanija, Slovakija, Graikija ir Rumunija.
„Serbija turi priderinti savo vizų praktiką prie ES, jei nori tapti kandidate“ į ES nares, sakė N. Faeser.
Y. Johansson informavo, kad kitą savaitę Berlyne susitiks su Serbijos ir kitų Balkanų šalių atstovais. Dar kitą savaitę panašus susitikimas turi įvykti Prahoje.