Th. May mantra nuo pat 2016 metų „Brexit“ referendumo buvo Jungtinės Karalystės reikalų „kontrolės susigrąžinimas“ iš ES. Tačiau bloko šalių lyderiai per viršūnių susitikimą Briuselyje pademonstravo, kad ir jie turi svarų žodį dėl to, kaip pasibaigs „Brexit“.

Žengdami žingsnį, kuris akcentavo prarastą jų pasitikėjimą britų ministre pirmininke, lyderiai nustatė du terminus JK dėl išstojimo arba visiškai naujo kelio.

Per vėlyvo vakaro derybų Briuselyje maratoną lyderiai atmetė Th. May prašymą „Brexit“ kovo 29-osios terminą – iki kurio liko savaitė – pratęsti iki birželio 30-osios.

Vietoje to lyderiai sutiko pratęsti terminą iki gegužės 22-osios – ES rinkimų išvakarių, jei per kitą savaitę ministrė pirmininkė sugebės įtikinti JK parlamentą pritarti „Brexit“ sutarčiai. Jei to padaryti nepavyks, Th. May turės iki balandžio 12 dienos pasirinkti naują kelią.

„Britų politikai nesugeba įgyvendinti to, ko žmonės jų paprašė, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. – Tai britų krizė. Mes (ES) jokiu būdu neturime įstrigti šioje situacijoje, štai kodėl davėme du terminus.“

ES žingsnio tikslas yra užtikrinti, kad JK, jei išstoja iš Bendrijos, nedalyvautų gegužės 23–26 dienomis vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Iki balandžio 12 dienos turi būti pateiktos visos kandidatūros Europos rinkimuose, rengiamuose tvyrant dideliam susirūpinimui, kad dalis pagrindinės srovės partijų vietų gali atitekti antiimigracinėms grupėms ir populistams.

„JK vyriausybė vis tiek turės galimybes pasirinkti susitarimą, (išstojimą) be susitarimo, ilgą pratęsimą ar (procedūros pagal ES sutarties) 50-ąjį straipsnį atšaukimą. Balandžio 12-oji yra svarbi data“, – sakė viršūnių susitikimui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

ES lyderiai „Brexit“ proceso kontrolę perėmė Th. May po pakartotinių klausimų nenorint ar, galbūt, negalint pasakyti jiems, ką ji planuoja daryti kitą savaitę, jei jai vėl nepavyks įtikinti skeptiškai nusiteikusio britų parlamento pritarti susitarimui, sakė bloko pareigūnai.

„Turime eiti į priekį. Mūsų piliečiams, mūsų kompanijoms reikia galimybių suprasti, koks yra britų parlamento pasirinkimas. Tikimės, kad tai bus racionalus pasirinkimas, kad tai bus pasirinkimas išlaikyti glaudžius ekonominius ir saugumo ryšius su Europos Sąjunga“, – penktadienį sakė Belgijos premjeras Charles'is Michelis.

„Dabar laukiame, kad britai aiškiai pasakytų Europos Sąjungai, ko jie nori ateičiai“, – reporteriams sakė jis.

Teisiškai įpareigojamą „Brexit“ susitarimą, kurį Th. May pernai lapkritį suderino su kitais ES lyderiais, britų parlamentarai jau dukart ryžtingai atmetė, o ministrė pirmininkė papiktino juos užsiminusi, kad jie yra atsakingi dėl susidariusios aklavietės.

„Jei parlamentas kitą savaitę nesutiks su sutartimi, Europos Vadovų Taryba pratęs (procedūrą pagal) 50-ąjį straipsnį iki balandžio 12-osios, – sakė Th. May. – Tuomet arba išstotume be sutarties, arba pateiktume alternatyvų planą.“

Th. May taip pat pabandė gydyti žaizdas po jos trečiadienio vakaro kalbos per televiziją. Kai kurie parlamentarai šią jos kalbą visuomenei pavadino „toksiška“ ir „smūgiu žemiau juostos“.

Bandydama slopinti pasipiktinimą ji sakė: „Išreiškiau savo nusivylimą. Žinau, kad parlamentarai taip pat yra nusivylę. Jie turi sunkaus darbo.“

„Viliuosi, kad visi galime sutarti, pasiekėme sprendžiamąjį momentą“, – pridūrė Th. May.

Th. May ragins savo šalies parlamentarus paremti „Brexit“ susitarimą

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May vėliau penktadienį sugrįš į savo šalį ir bandys įtikinti britų parlamentarus paremti jos su Briuseliu suderėtą „Brexit“ susitarimą, kai ketvirtadienį vykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu ES sutiko atidėti „Brexit“ po numatytos kovo 29 dienos, skelbia BBC.

Ketvirtadienį kalbėdama Th. May sakė, kad „dės didžiules pastangas, jog užsitikrintų parlamento narių paramą „Brexit“ susitarimui“. Be kita ko, politikė užsiminė apie ankstesnį vakarą išsakytus savo komentarus, į kuriuos britų parlamento nariai sureagavo piktai. Th. May apkaltino juos dėl „Brexit“ aklavietės.

„Praėjusį vakarą pareiškiau savo nusivylimą ir žinau, kad parlamento nariai taip pat yra nusivylę. Jų darbas taip pat sunkus“, – sakė Th. May ir pridūrė dėsianti visas pastangas, kad užtikrintų, jog šalis galėtų išstoti su susitarimu.

Vėlai ketvirtadienį po aštuonias valandas trukusių derybų ES lyderiai pasiūlė atidėti Didžiosios Britanijos išstojimą iš bloko iki gegužės 22 dienos, – likus dienai iki Europos Parlamento (EP) rinkimų pradžios, – su sąlyga, kad britų parlamentas kitą savaitę patvirtins jau du kartus atmestą Th. May su ES suderėtą susitarimą dėl išstojimo sąlygų.

Parlamentui patvirtinus susitarimą, ši diena būtų naujoji Didžiosios Britanijos išstojimo diena. Šis terminas suteiktų pakankamai laiko ratifikuoti susitarimą.

Jei britų parlamentas susitarimui vis dėlto nepritars, „Brexit“ bus atidedamas iki balandžio 12 dienos, nebent Didžioji Britanija iki tos dienos nuspręs dalyvauti EP rinkimuose.

Iki balandžio 12 d. šalis turės pasakyti ES, ką ji nori daryti toliau, pavyzdžiui, Didžioji Britanija galėtų prašyti atidėti „Brexit“ ilgesniam laikui. Tačiau, pasak Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, ilgesnis atidėjimas galimas tik su sąlyga, kad Didžioji Britanija sutiks dalyvauti EP rinkimuose.

Spaudos konferencijoje kalbėdamas D. Tuskas sakė, kad iki balandžio 12 d. – termino, iki kurio Didžioji Britanija turi nuspręsti, ar dalyvaus EP rinkimuose, – „visos galimybės išlieka galimos“.

Tačiau premjerė Th. May pareiškė, kad šalis neketina dalyvauti rinkimuose į EP.

„Esu tvirtai įsitikinusi, kad būtų neteisinga prašyti Didžiosios Britanijos žmonių dalyvauti šiuose rinkimuose, praėjus trejiems metams po balsavimo pasitraukti iš ES“, – teigė Th. May.

Pasak Th. May, žmonės, balsuodami referendume, nusprendė išstoti iš ES ir jų sprendimas turi būti gerbiamas, politikė taip pat atmetė galimybę atšaukti „Brexit“.

Kaip praneša BBC, kitą savaitę britų parlamentarai turės trečią kartą balsuoti dėl „Brexit“ susitarimo, nepaisant parlamento pirmininko Johno Bercow pareiškimo, kad trečias balsavimas dėl nepakeistos „Brexit“ sutarties yra neįmanomas.

Vyriausybė negali Bendruomenių rūmams pateikti „to paties pasiūlymo“ ar pasiūlymo, kuris „iš esmės yra tas pats“, sakė J. Bercow.

Apklausa: keturiems iš dešimties britų „Brexit“ kelia susirūpinimą ir pyktį

Psichikos sveikatos fondas (The Mental Health Foundation, MHF) atliko apklausą, kurios metu siekė įvertinti artėjančio Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį britams – poveikį jų miegui, jausmams ir santykiams.

Apklausa parodė, kad „Brexit“ privertė didžiąją dalį Didžiosios Britanijos piliečių pasijusti bejėgiais, piktais ir susirūpinusiais. Maždaug keturi iš 10 suaugusių britų dėl „Brexit“ jautėsi pikti, bejėgiai arba susirūpinę.

Apytikriai 26 proc. apklaustųjų sakė, kad per pastaruosius 12 mėnesių „Brexit“ nesukėlė jiems jokių konkrečių emocijų.

17 proc. britų atsakė, kad „Brexit“ privertė patirti didelę įtampą, o 12 proc. respondentų paminėjo miego problemas.

Kita vertus, 9 proc. žmonių sakė, kad „Brexit“ suteikė jiems vilties, 3 proc. britų – laimės, o 2 proc. – pasitikėjimo.

2016 metais vykusiame referendume 52 proc. britų balsavo už išstojimą iš ES, o 48 proc. balsavo prieš.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (364)