Viskas labai paprasta – teigiama, kad birželio 23 dieną Jungtinėje Karalystėje vykusio referendumo rezultatai patys savaime nėra teisiškai įpareigojantys. Jie, anot ekspertų, patariamojo pobūdžio. Teoriškai Jungtinės Karalystės valdžia juos gali tiesiog ignoruoti.
Šią teoriją savo naujausiame įraše tinklaraštyje išdėstė „Financial Times“ apžvalgininkas ir teisės ekspertas Davidas Allenas Greenas.
D. A. Greeno teigimu (jo straipsnis pasirodė birželio viduryje), referendume dėl šalies likimo ES nebuvo numatyta nė vienas teisinis aspektas, kuriuo britų parlamentas būtų įpareigotas imtis vienų ar kitų veiksmų dėl gautų rezultatų.
Anot D. A. Greeno, viskas priklausys nuo to, kaip elgtis nuspręs šalies valdžia. Valdžia gali nuspręsti klausimą pavesti parlamentui ir tikėtis palankaus balsavimo. Tai būtų gana tikėtina, nes dauguma iš 650 parlamentarų teigiamai vertina narystę Sąjungoje ir imtųsi veiksmų.
Be to, tokių pažiūrų parlamentarai galėtų tvirtinti, kad visuomenės valios ignoravimas pasitarnautų kaip parlamento autoriteto įtvirtinimas – juk pasitraukimo iš Sąjungos šalininkai plyšauja, esą parlamentas nuolaidžiauja Briuseliui ir nebeturi stuburo.
Politikai galėtų, pasinaudoję proga, tiesiog pradėti derybas dėl narystės ES sąlygų tobulinimo, pateikti siūlymų ir netgi surengti dar vieną referendumą. Galiausiai parlamentas gali tiesiog nuspręsti į birželio 23 dienos referendumo rezultatus paprasčiausiai nekreipti dėmesio.
Vienintelis būdas „Brexit“ rezultatams įgauti galios – vyriausybės sprendimas taikyti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį. Jis numato vienos iš 28 valstybių narių pasitraukimo iš Sąjungos tvarką. Pritaikius šį straipsnį, viskas pasikeistų.
Štai ką savo straipsnyje prieš kelias savaites rašė D. A. Greenas: „Balsavimas dėl „Brexit“ nieko nelemtų. Viskas priklauso nuo politinių sprendimų, priimtų prieš prisimenant 50-ąjį straipsnį. Kad ir kaip ten būtų, vyriausybė suinteresuota likti Europos Sąjungoje“.
