aA
Šiandieniame pasaulyje viena iš labiausiai paplitusių pasaulinių problemų yra aplinkos apsaugos, tvarumo realijos. Mūsų visuomenė turi rūpintis aplinka, nes Žemė yra vieninteliai namai, kuriuos turi žmonės, ir kurie teikia orą, maistą bei kitus būtinus poreikius. Programa LIFE yra vienintelė Europos Sąjungos finansinė priemonė, prisidedanti išimtinai prie Bendrijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos iššūkių sprendimo.
ES finansinė priemonė, padėsianti išspręsti vieną svarbiausių šių dienų problemų
© Shutterstock

Nuo 1992 m. LIFE programa finansavo apie 5 500 projektų visoje ES ir trečiosiose šalyse. „Bendrasis LIFE programos tikslas – padėti pereiti prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, kad būtų saugoma, atkuriama ir gerinama aplinkos, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, kokybė, ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei tą įvairovę didinti, taip pat spręsti ekosistemų nykimo klausimus. Be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą ir valdymą, ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Plėtros skyriaus patarėja Aušra Šmitienė.

LIFE programa 2021–2027

Šiais metais balandžio mėnesį Europos Parlamentas (EP) patvirtino didžiausią ES aplinkos ir klimato apsaugos programos LIFE biudžetą.

„Europos Parlamentas yra vienas iš ES įstatymų leidėjų, todėl jis turi didelę įtaką LIFE reglamentui, kuris yra atnaujinamas kas 7-erius metus. Be to, EP labai palaiko LIFE programa, EP nariai supranta LIFE indėlį į ES aplinkos ir klimato politikos svarbą ir vertina tai“, – pabrėžia Mažųjų ir vidutinių įmonių vykdomosios agentūros (EASME) projektų patarėjas Šarūnas Zableckis.

Naujos LIFE programos (2021–2027) biudžetas padidėjo 60 proc., palyginus su programa (2014–2020). „LIFE programos biudžeto padidėjimas naujame finansiniame laikotarpyje iš dalies susijęs su tuo, kad koordinavimo ir paramos projektai energetinio efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos srityje yra perkelti iš Horizonto 2020 programos. Šie projektai neabejotinai prisidės prie Europos tikslo neutralizuoti anglies dioksido poveikį ir prieiti prie švarios energijos,“ – sako A. Šmitienė.

„Siekdama reaguoti į klimato krizę ir padėti apsaugoti unikalias Europos ekosistemas ir biologinę įvairovę, ES pradėjo keletą ambicingų politikos krypčių. Viena iš jų yra Europos žaliasis kursas (angl. European Green Deal), kuriuo siekiama pereiti prie švarios, žiedinės ekonomikos, kartu atkuriant biologinę įvairovę ir mažinant taršą. Naujoji LIFE programa papildys Europos žaliojo kurso tikslus remdama ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. (angl. EU Biodiversity Strategy for 2030), Žiedinės ekonomikos veiksmų planą (angl. Circular Economy Action Plan) ir Renovacijos bangos strategiją (angl. Renovation Wave Strategy). Tai taip pat prisidės prie ekologiško atsigavimo po Covid–19 pandemijos“, – papildo Aušra Šmitienė.

Rūšiuoti lengviau nei atrodo
Rūšiuoti lengviau nei atrodo
© Shutterstock nuotr.

ES biudžete programai LIFE iš viso skirta 5,4 mlrd. eurų, iš kurių 3,5 mlrd. eurų bus investuojama į aplinkosaugos projektus, o 1,9 mlrd. eurų – į kovos su klimato kaita iniciatyvas.

LIFE bus išplėsta į keturias naujas paprogrames: gamta ir biologinė įvairovė, žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos bei perėjimas prie švarios energijos:

• Gamta ir biologinė įvairovė (2,150 mlrd. Eur) – Bus daugiau LIFE projektų, kurie padės apsaugoti Europos gamtą ir taip prisidėti prie tvaraus vystymosi. Taip pat numatomi nauji strateginiai gamtos projektai. Tai padės integruoti gamtos ir biologinės įvairovės politiką į kitas sritis, pavyzdžiui, žemės ūkį ir kaimo plėtrą.

Ši paprogramė remia ES paukščių ir buveinių direktyvų (angl. EU’s Birds and Habitats Directives), taip pat ES biologinės įvairovės strategijos 2030 m. įgyvendinimą. Ji taip pat padės plėtoti „Natura 2000“ tinklą ir prisidės prie invazinių svetimų rūšių reglamento (angl. Invasive Alien Species (IAS) Regulation).

• Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė (1,350 mlrd. Eur) – LIFE projektuose bus demonstruojamos naujoviškos technologijos ir sprendimai žiedinei ekonomikai stiprinti. Projektai apima išteklių panaudojimą iš atliekų ir kitus vandens, oro, triukšmo, dirvožemio ir cheminių medžiagų tvarkymo, taip pat aplinkos valdymo klausimus. Jie remia ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą (angl. EU’s Circular Economy Action Plan).
Be to, šia paprograme siekiama apsaugoti, atkurti ir gerinti aplinkos kokybę vykdant tiesiogines intervencijas arba vykdant kitas politikos kryptis. Ir toliau įgyvendins, stebės ir vertins ES aplinkos politiką ir teisę įgyvendindama strateginius integruotus projektus (SIP).

• Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jo (0,950 mlrd. Eur) – LIFE projektuose bus kuriamos technologijos ir sprendimai žiedinei ekonomikai skatinti. Šiuo tikslu LIFE projektai rems Komisijos tikslinį klimato planą (angl. Climate Target Plan) ir sieks klimato neutralumo.

• Perėjimas prie švarios energijos (1 mlrd. Eur) – Bus finansuojami tarptautiniai koordinavimo ir paramos projektai, siekiantys pašalinti rinkos kliūtis, kurios gali trukdyti socialiniam ir ekonominiam perėjimui prie tvarios energijos, ir įtraukiantys partnerius iš įmonių, institucijų bei nevyriausybinių organizacijų.

Šios LIFE paprogramės tikslas palengvinti perėjimą prie efektyviai energiją naudojančios, atsinaujinančia energija pagrįstos, klimato atžvilgiu neutralios ir atsparios ekonomikos, ir tokiu būdu paremti Švarios energijos visiems europiečiams paketą (angl. Clean energy for all Europeans package).

Gamtos ir biologinės įvairovės paprogramė

2 mlrd. EUR (40 proc. viso biudžeto), skirta būtent gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos projektams. Daugiausiai dėmesio skirta būtent šiai paprogramei. „LIFE programa nuo pat jos sukūrimo (1992 m.) daugiausiai dėmesio teikė būtent gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo projektams. Lietuvoje tokių projektų iki šiol įgyvendinama daugiausiai. Europos Sąjunga, patvirtinusi Biologinės įvairovės strategiją 2030 ypatingą dėmesį skiria biologinės įvairovės apsaugai ir konkrečių priemonių integravimui į žemės ūkį bei kitus sektorius, nes moksliniai tyrimai rodo, jog biologinė įvairovė Europoje labai sparčiai menksta.

2020 metų Europos aplinkos agentūros duomenimis, išnykimo grėsmę patiria šešios iš dešimties Europos medžių rūšių, kas penktas žinduolis, keturios iš dešimties gėlavandenių žuvų, kas septintas paukštis, dešimtadalis Europos bičių rūšių (reikia turėti omenyje, kad net 84 proc. Europos pasėlių visiškai priklauso nuo vabzdžių apdulkintojų). Kalbant apie gamtines buveines, sparčiausiai Europoje nyksta agrarinio kraštovaizdžio biologinė įvairovė. Pavyzdžiui, Lietuvoje iš 14 stebimų kaimo paukščių rūšių net dešimties būklė pastaruoju metu blogėjo, o iš 9 Lietuvoje sutinkamų pievų buveinių tipų septynių būklė yra prasta. Todėl didelės lėšos ir skiriamos būtent gamtos ir biologinės įvairovės apsaugai,“ – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Plėtros skyriaus patarėja.

„Natura 2000“ tinklas

„Natura 2000“ tinklas yra visų laikų ambicingiausia ir didžiausio masto iniciatyva, skirta išsaugoti Europos gamtos paveldą. Kartu tai didžiausias saugomų teritorijų tinklas visame pasaulyje. „Natura 2000” tinklas pradėtas kurti 1992 metais ir apima visas 27 Europos Sąjungos valstybes nares. Jį sudaro buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kurios steigiamos siekiant apsaugoti vertingiausias nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, taip pat natūralias Europos gamtines buveines. „Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva taip pat įsipareigojo steigti „Natura 2000” tinklą.

Tam reikia inventorizuoti visos Europos mastu saugomas rūšis, jų būklę ir buveines Lietuvoje, o toms gamtinėms teritorijoms suteikti apsaugos statusą, numatant konkrečius apsaugos tikslus ir priemones. Šis darbas yra imlus laikui, jį gali atlikti tik savo srities specialistai, turintys išvaikščioti ir įvertinti didžiulius gamtinių teritorijų plotus. Lietuva vėlavo vykdyti šiuos įsipareigojimus ir iš Europos Komisijos gavo įspėjimą, t. y. buvo pradėta pažeidimo procedūra, kad Lietuvoje „Natura 2000” tinklas yra nepakankamas.

Siekiant užpildyti šias spragas, 2018 m. buvo pradėtas LIFE integruotasis projektas „Naturalit“, kuris sutelkė stipriausius šalies gamtosaugos ekspertus, kad būtų nustatyta saugomų rūšių būklė, užbaigtas steigti „Natura 2000” tinklas, o gamtosaugos priemonės integruotos į kitus svarbius politikos sektorius, tokius kaip žemės ūkis ir miškininkystė. Kitaip tariant – LIFE programos projektai yra pagalba valstybėms išpildyti aplinkosauginius įsipareigojimus, pasitelkiant papildomus ekspertus ir tiesiogiai iš Europos Sąjungos biudžeto teikiamą LIFE programos finansavimą,“ – papildo A. Šmitienė.

Ekologiškas žemės ūkis
Ekologiškas žemės ūkis
© Shutterstock nuotr.

LIFE projektų paraiškos

Pasak Š. Zableckio, gauti LIFE finansavimą nėra paprasta: „Reikia turėti gerą idėją, gerą komandą, entuziazmą ir motyvaciją. Reikėtų įdėmiai perskaityti paraiškų davimo dokumentus ir vadovus, kurie padės pateikti gerą projekto paraišką, kuris yra kaip projekto įgyvendinimo planas. Projektas turėtų būti naudingas ar reikalingas Lietuvos mastu, bet taip pat turėtų būti aišku, kaip jis prisideda prie Europinio konteksto. Projektas turėtų įtraukti visas susijusias interesų ir žmonių grupes, nes be jų pagalbos ir pritarimo būtų sunku įgyvendinti bet kokią idėją. Sėkmingi LIFE projektai dažniausiai įgyvendina konkrečią ir realią gamtosaugos ar aplinkosaugos programą ar veiklą, kurį yra integruotą i bendrą šalies nares ar Europos Sąjungos gamtinę, klimato ir energetinę veiklos programą.

Programos sėkme priklauso nuo programos įgyvendintojų, t. y., projektų ir mes galime pasidžiaugti virš 5000 įgyvendintų ir tebevykstančių projektų, kurie gerina aplinką, rūpinasi nykstančiomis gyvūnu ir augalu rūšimis, siekia mažinti klimato kaita ir t. t. Tai ne vien tik ilgas sąrašas projektų, bet tai ir tinklas bendraminčių, kurie dalinasi patirtimi, padeda vieni kitiems, perduoda žinias įgytas įgyvendinant projektus, informuoja visuomene apie naujoves ir grėsmes. Tai toliau padeda įgyvendinti Europinį projektą. Kaip gamtoje nėra sienų taip ir LIFE projektai jungia idėjas, teritorijas, žmones ir šalis“.

„Raginame Lietuvos įmones, institucijas, mokslo ir profesinio mokymo įstaigas, visuomenę buriančias nevyriausybines organizacijas, veikiančias statybos (pastatų renovacijos) ir energetinio sektoriaus srityse aktyviai įsijungti į tarptautinius Perėjimo prie švarios energijos projektus (galimas LIFE programos finansavimas – iki 95 proc. darbo užmokesčio išlaidų), kvietimas teikti paraiškas numatomas liepos viduryje“, – teigia LIFE komanda.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.0000

Top naujienos

Situacija Vilniuje darosi labai bloga: ribos planines gydymo paslaugas, pasakė, kurias pirmiausia ribos ir pacientų lankymą (287)

Lietuvoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui į ligonines vis dažniau patenka ne tik...

Kalbino Aurimas Perednis, parengė Laura Tarandaitė | D+

Kuodis kritikuoja elektros tiekėjų pasirinkimą: žmonės „pakimba“ sudėtingose sutartyse

Terminas, iki kurio privaloma pasirinkti vieną iš aštuonių nepriklausomų elektros tiekėjų, eina...

VRM: iš Rūdninkų išvyko paskutiniai migrantai

Penktadienį uždaroma Rūdninkų poligone veikusi palapinių stovyklavietė – iš jos išvežti...

Karbauskis antrą dieną iš eilės rašo laiškus Šimonytei: išklausykite, kas mums kelia nerimą (201)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungų (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis antrą dieną iš...

Prezidento kalba Čikagoje neapsiėjo be incidentų: moteris iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“ (560)

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ketvirtadienį lankėsi Čikagos...

Žaibiškos Remigijaus Šimašiaus vestuvės – mįslė net artimiausiems bendražygiams: prakalbo apie pokyčius praėjusį rudenį (10)

Visą Lietuvą nustebinusios trečiosios Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vestuvės buvo mįslė...

Grybavimo čempionas atsakė, ar šį savaitgalį dar verta ruoštis į mišką

Įsivyraujant nepastoviems rudeniškiems orams grybavimo teikiamo malonumo ir naudų nereikėtų...

Po audros klaipėdietės kelionė vos nesibaigė nelaime: baisu apie tai net pagalvoti (31)

Klaipėdoje siaučiant stipriam vėjui, penktadienio rytą klaipėdietės vykimas į darbą vos...

Rudens hitas – savaitgalio kelionės po Lietuvą: kur keliauja tautiečiai? (2)

„Galime drąsiai sakyti: naujausias turizmo hitas yra trumpos savaitgalio kelionės“, –...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš Rūdninkų: paskutiniai migrantai išvežami į Kybartus

12 val. uždaroma Rūdninkų stovyklavietę, iš kurios į šildomas patalpas Kybartuose bus perkelti...