Britų parlamentarai nenori sutikti su B. Johnsono reikalavimu šaukti rinkimus, kol nebus aišku, kad „Brexit“ atidedamas po spalio 31-osios, o JK bus apsaugota nuo išstojimo iš Europos Sąjungos be sutarties.
Tačiau kai kurios ES narės, pirmiausia – Prancūzija, nepritaria „Brexit“ atidėjimui iki kitų metų sausio 31-osios, jei Britanija nepademonstruos, kad organizuoja balsavimą, galintį paaiškinti jos poziciją.
Diplomatai iš kitų 27 ES narių pradėjo susitikimą Briuselyje, bet pareigūnai perspėjo, kad sprendimo gali nebūti iki pirmadienio, kai britų parlamentarai gali paskelbti savo verdiktą dėl rinkimų.
„Viena yra sakyti, kad mes norėtume surengti rinkimus, o kita – kad jie organizuoti“, – ketvirtadienį sakė Prancūzijos Europos reikalų viceministrė Amelie de Montchalin.
„Mes nerašome politinės beletristikos, mums reikia faktų, kad priimtume sprendimus, – sakė ji. – Mums reikia žinoti, kodėl duodame jiems laiko. Žinome, kad vien laikas jus tiesiog įklampina.“
Per praėjusį ambasadorių susitikimą trečiadienį Vokietija ir Airija pritarė Britanijos išstojimo atidėjimui iki sausio 31-osios, Prancūzija siekė trumpesnio atidėjimo, o kitos narės buvo neapsisprendusios.
Ketvirtadienį B. Johnsonas pareikalavo rinkimų gruodžio 12-ąją, kurie, kaip jis tikisi, suteiks jam daugumą praeitą savaitę jo su ES lyderiais pasiektam „Brexit“ susitarimui ratifikuoti.
Pagal galiojančias rinkimų taisykles, B. Johnsonas turėtų užsitikrinti dviejų trečdalių – 434 – dabartinių Bendruomenių Rūmų narių pritarimą, kad pirmalaikis balsavimas būtų surengtas. B. Johnsono Konservatorių partija parlamento žemuosiuose rūmuose turi 288 vietas, o opozicija yra susiskaldžiusi: kai kas pirmenybę teikia antram referendumui dėl paties „Brexit“.