EP nariai apgailestauja, kad žmogaus teisių gynėjų persekiojimas vis dar plačiai paplitęs pasaulyje, ypač Kinijoje ir Rusijoje. Jie susirūpinę tuo, kad kai kurios ES bendrovės bendradarbiauja su autoritarinių režimų valdomomis šalimis ir suteikia joms galimybę naudotis savo tinklais bei duomenų bazėmis.

Rezoliucijoje kritikuojama Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“, kuri taip elgėsi keliose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. ES eksporto draudimai, šiuo metu taikomi Sirijai ir Iranui, taikytini ir kitų represinių režimų atžvilgiu, mano EP nariai.

Europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir ragina išlaikyti spaudimą šios šalies politiniam režimui, įskaitant sankcijas į juodąjį sąrašą įtrauktiems pareigūnams, o kartu supaprastinti vizų režimą ir suteikti daugiau švietimo, mokymo ir kitokių mainų galimybių. Parlamentas apgailestauja dėl Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų veiksmų, kai perdavus banko duomenis buvo suimtas ir įkalintas Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis, ir ragina dėti visas įmanomas pastangas, kad tokios klaidos nepasikartotų.

Europarlamentarai apgailestauja, kad nepadaryta pažangos tiriant Sergejaus Magnickio mirtį Rusijoje. Jie primygtinai ragina uždrausti išduoti ES šalių vizas už ją atsakingiems pareigūnams, taip pat įšaldyti visą jų bei jų šeimų narių finansinį turtą ES. Parlamentas taip pat reiškia nusivylimą Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo bylomis, kurios tarptautiniu mastu laikomos politinėmis.

EP apgailestauja dėl to, kad homoseksualumas tebėra laikomas nusikaltimu 78 šalyse, o penkiose iš jų už jį baudžiama mirties bausme. Europarlamentarai ragina šias valstybes nedelsiant nustoti homoseksualumą laikyti nusikaltimu, išlaisvinti įkalintus asmenis ir nevykdyti jiems skirtos mirties bausmės. Kviečiama dėti visas ES pastangas apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų teises, taip pat padėti jų teisių gynėjams šalyse, kuriose jiems gresia pavojus.

Europarlamentarai kviečia uždrausti eksportuoti represiniams režimams tokias informacines technologijas, kurias galima panaudoti cenzūrai ar piliečių sekimui, taip pat vaistus, kurie gali būti panaudoti mirties bausmei vykdyti. Savo ruožtu EP ragina aktyviau siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo, užtikrinti moterų ir vaikų teises bei tikėjimo laisvę, taip pat stiprinti Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį.

Rezoliucijos priede pateiktas ilgas žmogaus teisių gynėjų, nukentėjusių nuo represinių režimų, sąrašas, ir išvardintos Europos Parlamento pastangos jiems padėti.

„Šio dokumento rengimas bei su juo susijusios įvairių EP frakcijų diskusijos rodo, kiek svarbi Europos Parlamentui ir Europos Sąjungai yra žmogaus teisių politika ir pasiryžimas ginti žmogaus teises, kaip galimybė įtvirtinti pasaulyje taiką ir dialogo bei susikalbėjimo, o ne jėgos ir kumščio politiką“, – posėdyje teigė EP pranešėjas Leonidas Donskis.

Rezoliucija patvirtinta 482 EP nariams balsavus už, 48 prieš ir 83 susilaikius.