Pataikiusios į lėktuvą raketos „žemė-oras“ palieka su niekuo nesupainiojamus įrodymus, pavyzdžiui, atpažįstamas žymes fiuzeliaže, šrapnelio žaizdas orlaivyje buvusių žmonių kūnuose – ir duomenis, užfiksuotus skrydžio įrašuose.
„Ten, kur jos pataiko, lieka šaunamojo ginklo pėdsakai, – aiškina Robertas Swaimas, buvęs avarijų tyrėjas, iki pensijos dalyvaudavęs tokio pobūdžio bylose. – Visada būna pastebima koncentruotų aštrių įplėšų zona.“
Kanados, Jungtinės Karalystės ir Australijos ministrai pirmininkai ketvirtadienį vienbalsiai patvirtino turintys žvalgybos duomenų, liudijančių, kad trečiadienį netoli Teherano sudužusį Ukrainos lėktuvą greičiausiai pašovė Irano raketa, ir paragino atlikti tarptautinį katastrofos tyrimą.
Jie nenurodė žvalgybos pobūdžio, tačiau vienas su tyrimu susipažinęs asmuo mus informavo, kad amerikiečių šnipinėjimo palydovas užfiksavo dvi raketas, paleistas iš Irano netoli tos vietos, virš kurios skrido „Ukraine International Airlines“ lėktuvas.
„Turime žvalgybos duomenų iš įvairių šaltinių, įskaitant mūsų sąjungininkų ir mūsų pačių žvalgybą. Įrodymai liudija, kad lėktuvas buvo numuštas Irano raketa „žemė-oras“, – žurnalistams Otavoje pranešė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
Irano vyriausiasis civilinės aviacijos reguliuotojas Ali Abedzadehas ketvirtadienį griežtai paneigė, kad buvo paleista raketa: „Tai neįmanoma“.
Tačiau likę ženklai turėtų būti akivaizdūs ekspertams, tyrusiems ankstesnius panašius atvejus, pavyzdžiui, olandų komandai, paskelbusiai išvadas po to, kai 2014 m. virš rytų Ukrainos buvo numuštas „Malaysian Airlines“ lėktuvas, teigia R. Swaimas.
Jis pridūrė, kad nuolaužų nuotraukos iš Teherano, randamos internete, nebūtinai indikuoja raketą. Tyrėjai, nagrinėjantys avarijos vietoje išmėtytas nuolaužas, turėtų sugebėti per dieną ar dvi pasakyti, ar esama perforacijos žymių.
Pasak R. Swaimo, nuotrauka, kurioje lyg ir pavaizduota apsvilusi SA-15 raketos galvutė, galėtų tapti intriguojančiu įrodymu. Tačiau tyrėjams dar reikės patikrinti, ar ji iš tiesų susijusi su katastrofa.
Kai kuriais ankstesniais atvejais priežastis tapdavo aiški vos per kelias valandas. Kitais atvejais prireikdavo mėnesių ar metų dokumentuoti tai, kas įvyko.
2003 m., per JAV vadovaujamą Irako okupaciją, DHL krovininį lėktuvą netrukus po pakilimo iš Bagdado kliudė iš žemės paleista raketa, privertusi pilotus skubiai nutūpti. Tąsyk niekas nebuvo sužeistas.
1988 m. JAV karinio jūrų laivyno raketų kreiseris „U.S.S. Vincennes“ virš Persijos įlankos numušė „Iran Air“ lėktuvą „Airbus A300“ – žuvo 290 keleivių ir įgula. JAV kariuomenė pareiškė, kad per klaidą keleivinį lėktuvą palaikė Irano naikintuvu, tačiau Iranas tokį aiškinimą užginčijo.
„Siberian Airlines“
Ukrainos oro gynybos stotis 2001 m. virš Juodosios jūros atsitiktinai numušė „Siberian Airlines“ lėktuvą. Per katastrofą žuvo 78 keleiviai ir įgulos nariai. Rusijos tyrėjai padarė išvadą, kad Ukrainos pajėgos, vykdydamos karines pratybas, paleido į droną dvi raketas. Viena iš jų pralėkė maždaug 250 kilometrų pro šalį ir detonavo netoli lėktuvo, priversdama jį panerti į jūrą, kaip tuo metu pranešė „New York Times“.
2014 m. liepą įvykusi nelaimė, susijusi su „Malaysian Airlines“ lėktuvu – vienas iš geriausiai dokumentuotų atvejų. „Boeing Co. 777“, gabenęs 298 žmones, buvo numuštas Rusijoje pagaminta „Buk“ raketa „žemė-oras“, paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėje Ukrainoje.
Šiame regione vyko konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karinių pajėgų, ir vos prieš porą dienų ten pat buvo numušti du kariniai lėktuvai, padarė išvadą tarptautinė komanda.
Trys rusai ir vienas ukrainietis po išpuolio buvo apkaltinti žmogžudyste, o teismo procesas numatytas kovo mėnesį Nyderlanduose.
Galutinėje olandų tyrėjų ataskaitoje buvo atmesti klaidingi pilotų veiksmai ir kitos galimos nelaimės priežastys, pavyzdžiui, žaibas.
Triuškinantys įrodymai
Tyrėjai padarė išvadą, kad įrodymai, jog buvo iššauta raketa – triuškinantys.
Garso bangų, užfiksuotų lėktuvo kabinoje avarijos metu, analizė parodė galingą garso bangą, sutampančią su sprogimu ir įvykusią kelios milisekundės prieš nutrūkus įrašui ir sudužus lėktuvui.
Išmatavę laiko skirtumus, garso bangai pasiekus skirtingus kabinos mikrofonus, tyrėjai padarė išvadą, kad ji buvo nukreipta šiek tiek į kairę nuo lėktuvo pirmagalio.
Tyrėjai patvirtino, kad tai atitinka perforacijos žymes, susitelkusias kairėje kabinos pusėje.
Tyrėjai trijų įgulos narių palaikuose rado charakteringos formos šrapnelio skeveldrų ir susiejo jas su raketų sistema „Buk“, teigiama pranešime.
Taigi tai, kas įvyko Irane, netrukus turėtų iškilti į dienos šviesą, ypač jei esama šrapnelio pavyzdžių, teigia R. Swaimas.
„Jei nuolaužose bus rasta ir daugiau daiktinių įrodymų, viskas paaiškės gana greitai, – tvirtina jis. – Per vieną ar dvi dienas.“
