Tokias išvadas analitikai padarė, įvertinę Kremliaus pareiškimus, kad Rusija yra galinga jūrinė Ramiojo vandenyno valstybė ir siekia tapti lygiateise Kinijos partnere gynybos srityje. Gegužę Rusija ėmė žvanginti ginklais Ochotsko jūroje, kad atbaidytų Japoniją nuo tolesnės pagalbos Ukrainai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 11 d. įvykusiame susitikime dėl Rusijos Arkties zonos vystymo dar kartą pabrėžė strateginį Rusijos interesą Arktyje, kur Rusija gali siekti sustiprinti savo karinio jūrų laivyno pajėgumus, turint omenyje tai, kad jos kaimynė Suomija ką tik tapo NATO nare ir į aljansą artimiausiu metu ketinama priimti ir Švediją.
„Kol kas neaišku, ar Rusijos laivų statyklos artimiausiais metais sugebės Kremliaus pageidaujamas tempais statyti norimos kokybės karinius laivus“, – nurodoma pranešime.
Tačiau, anot ISW, Rusija toliau deda pastangas palaipsniui mobilizuoti visą savo karinį-pramoninį kompleksą ir gali nuspręsti šias pastangas sutelkti vietos laivų statybos srityje.
Pranešama, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir aljansui priklausantis Bundesveras rengiasi atremti Rusijos keliamą grėsmę.
Pirmadienį Rusijos prezidentas V. Putinas, dalyvaudamas dviejų branduolinių povandeninių laivų inauguracijos ceremonijoje šalies Tolimojoje Šiaurėje, pažadėjo stiprinti Rusijos „karinę-jūrinę galią“.
Rusijos vadovas dalyvavo vėliavos pakėlimo ceremonijoje Severodvinske prie Baltosios jūros, kur per pastaruosius šešerius metus buvo pastatyti povandeniniai laivai „Krasnojarskas“ ir „Imperatorius Aleksandras III“. „Su tokiais laivais ir tokiais ginklais Rusija jausis saugi“, – sakė V. Putinas karinio jūrų laivyno karininkams, lankydamasis viename iš povandeninių laivų lediniuose Arkties vandenyse.
Praėjusią savaitę V. Putinas paskelbė, kad sieks perrinkimo per rinkimus 2024 m., praėjus beveik dvejiems metams nuo invazijos į Ukrainą pradžios, karui tebesitęsiant. Jo teigimu, povandeniniai laivai „stiprins Rusijos karinio jūrų laivyno kovinę parengtį, mūsų karinę galią Arktyje, Artimuosiuose Rytuose, Juodojoje ir Baltijos jūrose, prie Kaspijos jūros “.
Be šių dviejų laivų, papildysiančių Ramiojo vandenyno laivyną, Rusija stato dar aštuonis branduolinius povandeninius laivus.
Karui Ukrainoje artėjant prie antrųjų metų, Rusija pertvarkė savo ekonomiką, ji dabar orientuota į karinę gamybą. Rusijos įstatymų leidėjai spalį pritarė rekordiniam karinių išlaidų didinimui, 2024 m. jos sudarys beveik trečdalį visų išlaidų.
Kremliaus vadovas pažadėjo toliau „stiprinti Rusijos karinę ir jūrų galią“.
