Tačiau, jei Maskvai pavyktų įtikinti ES atšaukti sankcijas, o paskui vėl pradėti puolimą Ukrainoje, tai visiškai paralyžiuotų Bendrijos galimybę vieningai sutarti dėl sankcijų atnaujinimo.
Kremlius bandytų įtikinti ES, kad yra tiesiog beviltiška dėti pastangas į „žlugusios valstybės“ gelbėjimą ir kad geriau orientuotis į stabilius ir pelningus santykius su Rusija.
Tokias išvadas daro Lenkijos tarptautinių santykių instituto (PISM) ekspertai, paruošę leidinį apie Vakarų taikomas sankcijas Rusijai. Pasak mokslininkų, yra labai svarbu, kad ES įveda tikslius kriterijus, kuriais remiantis yra keliamas sankcijų stabdymo ar atšaukimo klausimas. Ypatingai svarbu, kad ES kartu su JAV turi būti pasirengusios taikyti naujas sankcijas, jei Rusija sulaužytų trapias paliaubas ir imtųsi akivaizdaus rytinių Ukrainos žemių užkariavimo.
Rusijos pabudimas gali būti itin skausmingas
Vakarų sankcijos Rusijai parodė esminę permainą tarptautiniuose santykiuose. Krymo aneksija ir karas Rytų Ukrainoje išryškino ne tik dvi skirtingas filosofijas apie santykius su kaimynais, bet ir Europos pozicijos organizavimo tvarką.
Norėdamos pakeisti Kremliaus politinius skaičiavimus, JAV ir ES turi kliautis priemonėmis, jau anksčiau taikytomis prieš represinius režimus. Esant dabartinėms aplinkybėms, atotrūkis tarp pasisakymų apie tai, kad Rusija yra strateginė partnerė, ir tikrovės, išsiplėtė – sankcijos parodo Rusiją kaip strateginį iššūkį, o ne ramstį, prilaikantį Europą. Toks posūkis reikalauja fundamentalaus Vakarų ir Rusijos santykių peržiūrėjimo.
Sankcijos kol kas yra gana naujas reiškinys, todėl jų poveikio vertinimai yra preliminarūs. Tačiau galima pasakyti, kad Kremlius, naudodamas atsakomąsias priemones, greičiau papildė sankcijų poveikį, nei jį sumažino.
Rusijos režimas kol kas atrodo stabilus, tačiau ilgainiui atsiranda valstybės irimo požymių, ir tai turės ilgalaikių pasekmių. Šalies valdymo kokybė mažėja, profesionalai yra išstumiami iš sistemos, dabartinis ekonominis modelis jau parodė savo ribas ir, be struktūrinių reformų, tvarus augimas nėra įmanomas.
Be to, rusai yra visiškai suklaidinti dėl padėties šalyje – bandoma sukurti vienos asmenybės kultą, o Vakarus laikyti ypač pavojingais. Prisimenant Sovietų Sąjungos pavyzdį, šalies pabudimas gali būti labai skausmingas ir netgi suduoti mirtiną smūgį Rusijos valstybingumui.
Nors sankcijos jau kandžiojasi, Rusija turi resursų trumpam sumažinti jų poveikį. Tai iš dalies paaiškina, kodėl jos pozicija Ukrainos atžvilgiu keitėsi mažiau, nei iš pradžių tikėtasi. Turint mintyje, kad sankcijos nebus atšauktos ir jų poveikis tik didės, Kremlius privalės apgalvoti savo tolimesnius pasirinkimus.
Posūkis į Kiniją
Maskva gali ieškoti tvaresnių santykių su Kinija: gauti paskolas, pritraukti investicijas, plėtoti bendrus technologinius projektus, ekonomiškai reformuoti Rusijos Tolimuosius Rytus ir gauti diplomatinę paramą tarptautinėje arenoje. Nors mažai tikėtina, kad Kinija mielai atsakys į Rusijos norą draugauti, tačiau dabartinė Kremliaus situacija leis Azijos milžinei atsidurti vyresniojo partnerio pozicijoje. Kinija džiaugsmingai teiks kreditus eksportui, kad padėtų savo gamintojams įsitvirtinti didžiulėje Rusijos rinkoje, arba sutiks dalyvauti energetikos projektuose. Tačiau ji nedrįs imtis antivakarietiškos retorikos ir bus atsargi derėdamasi dėl ilgalaikių finansinių susitarimų su Rusija.
Tol, kol Rusijos ir Vakarų santykiai liks įšalę, Kinija mielai naudosis proga išgauti kuo daugiau naudos. Tikėtina, kad mainais į teikiamas paskolas ji bandys įsiprašyti į tuos Rusijos ekonominius sektorius, kuriuos pati Maskva laiko strateginiais. Be to, aktyvesnis Kinijos veikimas Centrinėje Azijoje gali kelti iššūkių Rusijos plėtojamam Eurazijos projektui. Tačiau Rusija, besigretindama prie Kinijos, ilgainiui gali suprasti, kad gyvenimas augančios Azijos superjėgos šešėlyje yra daug pavojingesnis nei taisyklėmis grįstas bendradarbiavimas su ES.
Apgulta tvirtovė
Kremlius turi ir kitų pasirinkimų. Pavyzdžiui, Maskva gali sukurti „apgultą tvirtovę“, t.y., formuoti uždarą šalį. Remiantis tuo, Rusija bandys ir toliau savo įtakos sferoje išlaikyti posovietinę erdvę. Nors Maskva vis gręžiasi į Kiniją, ji vis dėlto bandys turėti kuo platesnį partnerių ratą.
Tuo pat metu Kremlius vis daugiau investuos į Putino kulto kūrimą ir karinę galią. Tačiau Rusijai jau nebepavyks taip izoliuoti savo visuomenės (kaip tai buvo įmanoma padaryti Šaltojo karo metais) ir išlaikyti lyderio populiarumą, kai dėl Vakarų taikomų sankcijų valstybės rezervai sparčiai mažėja. Lygiai taip pat yra svarbu tai, kad potencialūs partneriai Azijoje, išskyrus Kiniją, tikėtina, palaikys minimalius ekonominius santykius su Rusija, nes bandys išvengti nuostolių investuodami į izoliuotą ir rizikingą Rusijos rinką.
Apgaulingas suartėjimas su Vakarais
Galiausiai Kremlius gali pradėti apgaulingą suartėjimą su Vakarais. Maskva prašys peržiūrėti sankcijas, žadėdama prisidėti prie galingųjų, kurie kovoja su tarptautiniu terorizmu.
Kartu su diplomatinėmis pastangomis Rusija gali šiek tiek atitraukti savo pajėgas Rytų Ukrainoje ir iki tam tikros ribos toleruoti ESBO veikimą, tuo pačiu metu vis tiek neįgyvendindama pagrindinių reikalavimų, susijusių su karu Ukrainoje.
Darant prielaidą, kad Europa nori kuo greičiau stabilizuoti padėtį, Kremlius gali daryti fragmentiškus taikos siekiančius žingsnius, kad tik paveiktų ES sprendimą sumažinti ar panaikinti sankcijas. Tai padėtų Rusijai sumažinti ekonominius sunkumus ir atskirti ES požiūrį nuo JAV, tuo pačiu pasiliekant atvirą langą netikėtam kariniam aktyvumui Rytų Ukrainoje.
Kai Rusija vėl pradės veikti Ukrainoje, tai visiškai paralyžiuos ES galimybę rasti bendrą sutarimą dėl sankcijų atnaujinimo. Rusija bandys įtikinti ES (ypač kai kurias valstybes), kad yra tiesiog beviltiška dėti pastangas į „žlugusios valstybės“ gelbėjimą ir kad geriau orientuotis į stabilius ir pelningus santykius su Rusija.
Todėl labai svarbu, kad ES įveda tikslius kriterijus, kuriais remiantis yra keliamas sankcijų stabdymo ar atšaukimo klausimas. Ypatingai svarbu, kad ES kartu su JAV turi būti pasirengusios taikyti naujas sankcijas, jei Rusija sulaužytų trapias paliaubas ir imtųsi akivaizdaus rytinių Ukrainos žemių užkariavimo.