ISW išskyrė tris pagrindines frakcijas: karine tematika rašantys tinklaraštininkai ir korespondentai, buvę kariškiai ir dalis vadinamųjų silovikų, turinčių savų jėgos išteklių (privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir pan.).
ISW ekspertų nuomone, V. Putinui reikalingas visų šių trijų frakcijų palaikymas, bet dėl pralaimėjimų fronte ir chaoso, kilusio tarp jų, vykdant „dalinę mobilizaciją“, regis, prasidėjo nesutarimai.
Amerikiečių ekspertų nuomone, V. Putinas mėgina visus išlaikyti viename kinkinyje – karo tinklaraštininkai kalba per valstybinę televiziją, silovikams leidžiama steigti savo kariuomenes ir toliau bandyti pulti prie Bachmuto ir Donecko, taip pat skelbiama mobilizacija, kurios seniai reikalavo veteranų bendruomenė.
Tačiau, ISW ekspertų manymu, visos šios trys frakcijos skirtingai mato, kaip reikėtų kariauti, o nesutarimai tarp jų (taip pat ir karo tinklaraštininkų bei korespondentų frakcijos viduje) gali turėti įtakos ir V. Putino režimo stabilumui.
„V. Putinas negali sau leisti netekti vienos iš šių trijų grupuočių palaikymo, tuo pačiu negali visų vienu metu patenkinti, o karas toliau vyksta, rusų kariai toliau patiria nuostolių, – rašoma ekspertų ataskaitoje. – Dėl šoko po pralaimėjimų Charkivo srityje ir Lymane, kurį pagilino paskelbta dalinė mobilizacija ir prastas jos vykdymas, šį gilėjantį atotrūkį tarp pagrindinių V. Putino palaikymo grupių puikiai mato visi rusai. Jiems netgi gali kilti abejonių, ar V. Putinas maksimaliai kontroliuoja savo šalininkus. Tokios įvykių eigos padariniai sunkiai nuspėjami.“
