Kaip ir visi Jungtinių Valstijų ir Rusijos viršūnių susitikimai, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje buvo gana dramatiškas, tačiau, anot analitikų, pristigo konkrečių išvadų ir išliekamosios vertės, rašo rferl.org.
Vladimiras Putinas
© AP / Scanpix

Vakarams galėjo baigtis ir blogiau

Turint omenyje, kokią diplomatinę suirutę JAV prezidentas užkūrė dar prieš šį susitikimą, įvykiai Helsinkyje, anot Rusijos ir Eurazijos eksperto Keiro Gileso iš ekspertų grupės „Chatham House“, galėjo baigtis žymiai liūdniau.

„Daugybė žmonių didžiausią dėmesį skiria tam, kaip Trumpas V. Putino akivaizdoje esą diskreditavo savo šalį, bet jis bent jau neturėjo laiko po autobusu pakišti savo sąjungininkų“, – teigia K. Gilesas.

Prieš viršūnių susitikimą dauguma stebėtojų prognozavo, jog D. Trumpas su V. Putinu sieks kokio nors (bent vieno) svarbaus susitarimo, po kurio, pavyzdžiui, D. Trumpas faktiškai pripažintų Rusijos nuosavybės teisę į Krymą (Maskvos 2014 metų kovą okupuotą Ukrainos teritoriją). Tokiu būdu Rusija galimai atsikratytų jai Vakarų pritaikytų ekonominių sankcijų, ir padėtų savo ekonomikai.

Kiti vylėsi, jog galbūt prezidentai sutars, jog Jungtinės Valstijos atitrauks savo pajėgas iš Rytų Europos, kur baiminamasi potencialių Rusijos karinių veiksmų. Arba pavyks susikalbėti dėl Sirijos konflikto, kur Maskva ir Vašingtonas kovoja priešingose pusėse, nors ir turi bendrų interesų.
Kad ir kas ir ko tikėjosi, nė vienai tokiai prognozei nebuvo lemta išsipildyti.

„Būtų labai netikėta, jei V. Putinas ir D. Trumpas būtų kalbėję apie kurį nors esminį Rusijos ir Jungtinių Valstijų nesutarimą ar konfliktą, kuriame palaiko priešiškas puses. Jei būtų išsamiai diskutavę apie Ukrainą, „Novičiok“ incidentą Didžiojoje Britanijoje ar kišimąsi į 2016 metų JAV rinkimus, tai būtų buvęs tikrų tikriausias netikėtumas. Apie tai kalbėta nebuvo“, – sako K. Gilesas.

Nepaisant to, V. Putinas visgi nepraleido progos priminti Ukrainos klausimą ir pareikšti, kad visgi Kijevas, o ne Rusija kalta dėl Minsko taikos susitarimų nevykdymo, teigia „Wilson Center“ Vašingtone Kennano Rusijos studijų instituto vadovo pavaduotojas Willas Pomeranzas.

„Tai buvo mažytė remarka, kuri, tiesą sakant, buvo labai svarbi ir reikšminga, nes ji reiškia, kad pati Rusija iš esmės nėra suinteresuota užbaigti krizės Ukrainoje. Jai palankiau dėl besitęsiančių problemų Ukrainoje kaltinti Kijevą“, – samprotauja W. Pomeranzas.

Dramatiška forma – lengvas turinys

Dauguma stebėtojų pažymi, jog, nepaisant retorikos, raginančios Vašingtoną ir Maskvą dirbti kartu ir pagaliau pataisyti pašlijusius dvišalius santykius, susitikimas buvo bevertis: bent jau toks įspūdis susidarė klausantis abiejų prezidentų kalbų bendroje spaudos konferencijoje.

Pavyzdžiui, ginklų kontrolė buvo viena iš sričių, kur ekspertai prognozavo gana lengvą susikalbėjimą (beje, toks sutarimas būtų buvęs labai naudingas tiek V. Putinui, tiek D. Trumpui).

Prezidentai tikrai be didesnių pastangų galėjo sutarti prasitęsti START branduolinės ginkluotės sutartį, kurios galiojimas baigiasi 2021 metais. Tik to nepadarė.

„Svarbiausias dalykas, ką galima pasakyti apie JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Helsinkyje, yra tai, jog jam pritrūko išliekamosios vertės“, – sako Kolumbijos universiteto Harrimano instituto JAV ir Rusijos santykių programos vadovė Kimberly Marten. „Jie tiesiog pareiškė, jog „Dabar viskas prasidės nuo pradžių, ir štai kokie mes bičiuliai“, tačiau niekas nieko nepatikslino, kaip tai atrodys“, – teigia ekspertė.

„Mums paliktas atviras klausimas, kokia iš tikrųjų šio susitikimo išliekamoji vertė. Tiesą sakant, taip ir lieka neaišku, kam iš viso jie varginosi rengti tokį susitikimą“, – samprotauja K. Marten.

K. Marten taip pat pažymi, kad per spaudos konferenciją, surengtą po prezidentų susitikimo už uždarų durų, ir per darbinius pietus su patarėjais, D. Trumpas ir V. Putinas atrodė nesutariantys, kaip norėtų visuomenei pristatyti susitikimo išvadas.

„Prezidentas V. Putinas prabilo pirmas, palietė kelis klausimus. Tada kalbėjo D. Trumpas. Natūralu tikėtis, kad jis turėtų kalbėti apie tas pačias problemas, bet taip nenutiko. Taigi, savotiškas pasimetimas, apie ką ten buvo kalbėta, apie ką buvo tas dviejų valandų trukmės susitikimas“, – konstatuoja ekspertė.

Laimėjo V. Putinas?

Dar prieš D. Trumpui pareiškiant, kad jis susitiks su Rusijos prezidentu, patyrę Rusijos reikalų ekspertai ir buvę kariniai bei diplomatiniai pareigūnai ne kartą viešai perspėjo, jog tokio viršūnių susitikimo nugalėtojas viešai neabejotinai bus V. Putinas. Stovėdamas greta JAV prezidento, Rusijos vadovas galės pademonstruoti – tiek savo šaliai, tiek visam pasauliui, jog Rusija yra pasaulio galingoji ir, nepaisant visų ilgalaikių problemų, turi būti vertinama tik rimtai.

„Visi prognozavo, kad nugalėtoju pasirodys būtent V. Putinas, manau, kad būtent tai jam ir pavyko. Tai buvo V. Putino pergalė. Jis nori būti vertinamas kaip pasaulinio masto žaidėjas, ir D. Trumpas jam suteikė reikiamą patvirtinimą ir sudarė sąlygas tokiam statusui įtvirtinti“, – teigia W. Pomeranzas.

„Papildomas privalumas tas, kad D. Trumpas pademonstravo norą nekonfrontuoti su Rusija dėl Maskvos kišimosi į 2016 metų JAV rinkimus“, – sako W. Pomeranzas.

Buvęs Baltųjų rūmų darbuotojas ir viceprezidento Joe Bideno patarėjas užsienio politikos klausimais Mike‘as Carpenteris sako manantis, kad D. Trumpas, suteikdamas Rusijos prezidentui tokias lengvatines sąlygas, žinojo, ką daro.

„JAV nacionalinio saugumo interesai pralaimėjo, o laimėjo Putinas ir Kremliaus režimas, kurį jis ir atstovauja. Įsitikinimas, kad D. Trumpas buvo apžaistas, arba, kad jis tiesiog nėra toks protingas kaip V. Putinas, galbūt neturi pakankamai patirties, atrodo labai patraukliai... Tiesą sakant, jo pasirodymas buvo netgi labai apgalvotas. Tai, ką jis padarė šiandien, jis ir norėjo padaryti. Jis tiksliai žinojo, ką daro. Sąmoningai šokinėjo apie V. Putiną. Tai buvo labai racionalus D. Trumpo skaičiavimas parduoti JAV interesus ir padėti V. Putinui“, – tikina M. Carpenteris.

JAV užsienio politika: Rusijos tyrimo šešėlis

Remiantis dar prieš susitikimą skelbtais pareiškimais, tiek V. Putinas, tiek D. Trumpas kalbėjo gana panašiai apie bendrą interesą bent kiek pagerinti dvišalius santykius. Nepaisant to, per spaudos konferencijos klausimų ir atsakymų dalį paaiškėjo, kad opiausias klausimas, temdantis Maskvos ir Vašingtono santykius, nebuvo pamirštas JAV žurnalistų: jie priminė galimą Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV rinkimus, kuriuos laimėjo D. Trumpas, ir pasidomėjo, ar D. Trumpas apie tai kalbėjosi su V. Putinu.

D. Trumpas davė suprasti tikintis V. Putino teiginiais, esą į rinkimus Rusija tikrai nesikišo, o tai prezidentą supriešino su JAV žvalgybos bendruomene, įtakingu Senato žvalgybos komitetu ir Muellerio tyrėjais, kurie liepos 13 dieną pateikė kaltinamąją ataskaitą, kurioje juodu ant balto parašyta, jog Rusijos žvalgybos agentai kišosi į 2016 rinkimų kampaniją, o tai negalėjo vykti be aukščiausių Kremliaus sluoksnių palaiminimo.

„Prezidentas Trumpas ir vėl pademonstravo savo nenorą konfrontuoti su Rusija dėl įtariamo šalies kišimosi į 2016 metų JAV rinkimus“, – teigia W. Pomeranzas.

Jis taip pat teigia, kad D. Trumpas ne viską liepos 13 dieną paskelbtame dokumente teisingai suprato – esą D. Trumpas nemano, kad dėl kišimosi kaltas V. Putinas, todėl dokumentą tiesiog atmetė.

M. Carpenteris sako, kad kaltinamoji ataskaita buvo tokia detali, jog D. Trumpas tiesiog negalėjo tos temos ignoruoti.

„Tikėjausi, kad jis pasakys, jog šiuo klausimu spaudė V. Putiną, ir V. Putinas kaltinimus neigė, bet jis pažadėjo jį spausti toliau. Bet ne, jis to nepadarė. Tiesą sakant, jis tiesiog šokinėjo aplink V. Putiną“, – konstatuoja M. Carpenteris.

Jungtinės Valstijos traukiasi iš pasaulio įtakingiausiųjų?

Nors drastiškų pareiškimų ir išvengta, D. Trumpo apsisprendimas nekonfliktuoti su V. Putinu ir rinktis šiltesnių santykių formatą aiškiai demonstruoja, kaip Jungtinės Valstijos ir toliau užleidžia lyderės pozicijas – bent jau Europoje, sako M. Carpenteris.

Tai reiškia, kad kai kurios Europos Sąjungos ir NATO narės, nepritariančios 2014 metais Maskvai pritaikytoms sankcijoms, gali pradėti bruzdėti ir trauktis iš vieningos pozicijos.

„Deja, tai gali reikšti, jog transatlantinis aljansas viduje skils ir toliau. Tai reikš, jog tos Europos šalys jau dabar abejoja, kaip elgtis – ar likti prie sankcijų Rusijai, ar rinktis D. Trumpo rodomą pavyzdį. Taigi, kyla reali transatlantinės bendruomenės susiskaldymo grėsmė“, – paaiškina M. Carpenteris.

W. Pomeranzo teigimu, viršūnių susitikimas Helsinkyje iliustruoja „dramatišką JAV pasaulio politikos pokytį“.

„Tai dar vienas ženklas, dar vienas simptomas, kaip D. Trumpas suvokia pasaulį ir kaip nevertina tradicinių aljansų, negalvoja apie JAV poziciją užsienyje“, – pabrėžia ekspertas.

K. Marten teigia, kad toks D. Trumpo elgesys su šalies užsienio politika jos nestebina.

„Jis tiesiog sako, jog netiki tradicinėmis užsienio politikos vertybėmis, kurias Jungtinės Valstijos puoselėjo nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Manau, kad mes visa tai numanėme, tačiau tai išsakyti viešai, ne viename viešame kontekste ir iš gėdos gūžtis verčiančiais būdais – didelė nepagarba Jungtinėms Valstijos. Tai stebėti labai įdomu. Ir tragiška“, – sako ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žaibo iškrova - vis dar už pažinimo ribų: gali nutrenkti ir mieste, ir net namuose (45)

Nidos kurorte praėjusį savaitgalį žaibas nutrenkė 1986 metais gimusią moterį. Pasak...

Mįslinga tatuiruote pasipuošusi Meilutytė praleis beveik visą pasaulio taurės sezoną (188)

Glazge (Jungtinė Karalystė) vykusiame Senojo žemyno čempionate Rūta Meilutytė demonstravo ne...

Norint išsvajotų skrydžių – sunkiai įgyvendinama sąlyga dėl gyventojų skaičiaus (11)

Palangos oro uoste naujos krypties į Vokietiją prašantys uostamiesčio verslininkai sulaukė...

Pirmą kartą prabilo Osamos bin Ladeno motina jų namai – turtų ir įtakos atspindys (123)

Ant kampinės erdvaus kambario sofos įsitaiso ryškiai apsirengusi moteris. Sekcijos stikle, už...

Artimiesiems – šokas: vyrą po medikų vizito namuose rado ištiktą insulto (214)

Insultas, bet atvykote pavėluotai – tokius žodžius išgirdo sesuo, atvežusi savo brolį į...

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas papildyta 15.34 (51)

Buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofi Annanas...

Blažytė: Galkinas pasišaipė labai laiku ir labai taikliai (386)

Labai laiku ir labai taikliai – taip Rusijos komiko Maksimo Galkino pokštus apie Dalią...

Jasikevičiaus aukštinamos vertybės negalioja jo palaikomoje futbolo komandoje

Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus kalba apie žmogiškąsias vertybes...

Baltarusijos prezidentas pertvarkė šalies vyriausybę (51)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pertvarkė šalies vyriausybę, šeštadienį...

Nauja maitinimosi programa darželiuose: jei pasiteisins, taip darys ir mokyklos, ir ligoninės (8)

Nuo šių metų rugsėjo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijuoja projektą, kurio metu du...