Ekspertai: Padniestrės „pagalbos“ prašymas Rusijai – spaudimas Vakarams

Separatistinei Padniestrės valdžiai priėmus rezoliuciją, kuria prašoma Maskvos „pagalbos“, pasak ekspertų, yra bandymas daryti spaudimą tiek Vakarams, tiek Moldovai, kuriai formaliai ir priklauso šis prorusiškas regionas. Rytų Europos studijų centro asocijuota analitikė Dovilė Šukytė sako, kad Padniestrės valdžia nepatenkinta panaikintomis muitų lengvatomis, tad kalbomis apie referendumą tiesiog aštrina situaciją. Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas įsitikinęs, jog dabar nėra sąlygų Padniestrei prisijungti prie Rusijos.

Trečiadienį per suvažiavimą sukilėlių valdžia priėmė rezoliuciją, kuria kreipiamasi į Rusiją ir prašoma „imtis priemonių apsaugoti Padniestrę“ dėl neva didėjančio Moldovos spaudimo. Jie taip pat kreipėsi ir į Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Nepriklausomų valstybių sandraugą, Europos parlamentą, Jungtinių Tautų generalinį sekretorių, Raudonąjį Kryžių. Padniestrės valdžia prašo paveikti Moldovą, kad neva nebūtų pažeidžiamos Padniestrės gyventojų teisės ir laisvės. 

Šis Padniestrės deputatų suvažiavimas nėra įprastas, mat paskutinį kartą jis buvo surengtas 2006-aisiais. Tais metais įvyko pseudoreferendumas ir daugiau kaip 97 procentai gyventojų esą pritarė regiono prijungimui prie Rusijos, tačiau tarptautinė bendruomenė Padniestrės nepriklausomybės nepripažino.

Šįkart Jungtinių Valstijų Karo studijų instituto (ISW) analitikai perspėjo, kad Padniestrė gali surengti pseudoreferendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Šias kalbas paskatino ir tai, kad kitą dieną po susirinkimo Padniestrėje ketvirtadienį, suplanuota Rusijos vadovo Vladimiro Putino metinė kalba – kreipimasis į Rusijos federalinę asamblėją. Ekspertai tokią galimybę vertino kaip mažai tikėtiną ir dabar jau matome, kad toks scenarijus neišsipildė.