Tokią išvadą padarė Karo tyrimų instituto (angl. ISW) analitikai.
Rugsėjo 14 d. J. Prigožinas pasakė propagandinę verbuojamąją kalbą. Jis pareiškė, neva rusų karo belaisviai dalyvauja kare.
Vienas rusų tinklaraštininkas akcentavo, kad J. Prigožinas įveda „stalinistinį“ metodą, kuris sudaro Kremliui sąlygas išvengti įsakymo dėl visuotinės mobilizacijos. Viršūnės baiminasi, kad paskelbus visuotinę mobilizaciją visuomenėje gali kilti įtampa.
Rusų karo korespondentas, propagandininkas Maksimas Fominas (pseudonimu Vladlenas Tatarskis) tvirtina, kad kalbėjo su J. Prigožinu apie situaciją Ukrainos ir Rusijos pasienyje po to, kai rusų kariai ėmė bėgti iš Charkivo regiono.
„J. Prigožino ir M. Fomino susitikimas, jei jis įvyko, gali liudyti, kad Kremlius mėgina atsakyti į daug mėnesių trunkančius karo tinklaraštininkų skundus dėl to, kad Rusijos Gynybos ministerija negirdėjo jų kritikos, kuri pabrėžė Rusijos aukščiausiojo lygio kariuomenės vadų neefektyvumą. J. Prigožinas yra artimas Vladimiro Putino patikėtinis, jo santykiai su populiarėjančiais karo tinklaraštininkais gali padėti išsaugoti paramą Kremliaus kariniams veiksmams“, – pabrėžia ISW analitikai.
ISW jau anksčiau skelbė, kad šalies prezidentą V. Putiną apie karo eigą dabar tiesiogiai informuoja karinių operacijų vadai, apeidami gynybos ministrą S. Šoigu ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.
Kaip skelbė ISW, Rusijos armija netgi šaiposi iš šalies gynybos ministro, kuris neturi jokio karinio išsilavinimo ar karinės patirties. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, jis buvo nušalintas nuo realaus vadovavimo Ukrainoje esantiems kariams.
Apie tai savo tviterio paskyroje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida neseniai paskelbė, kad dėl problemų, su kuriomis Rusija susiduria kariaudama prieš Ukrainą, gynybos ministras S. Šoigu šiuo metu yra nušalintas nuo vadovavimo rusų kariams.
Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusijos karininkai ir kariai, turintys tiesioginės karo patirties, nuolatos tyčiojasi iš S. Šoigu dėl pastarojo neveiksmingo ir atsainaus vadovavimo, Rusijai negalint kare pasiekti progreso.
„S. Šoigu jau seniai bando nusikratyti žmogaus, neturinčio rimtos karinės patirties, reputacijos. Didžiąją savo karjeros dalį jis praleido statybų sektoriuje ir dirbdamas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje“, – komentare teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
„Važnije istorii“ neseniai skelbė tyrimą, kuriame rašyta, kad S. Šoigu nebėra prezidento V. Putino favoritas. Maža to, jis neseniai viešai pažemino ministrą. Remiantis leidinio šaltinių duomenimis, po atsitraukimo Kyjivo kryptimi V. Putinas net asmeniškai bandė vadovauti pajėgų perkėlimui, bet labai greitai šio sumanymo atsisakė ir dabar tiesiogiai tariasi su kariuomenės vadais, atsakingais už kovinius veiksmus.
V. Putino ir S. Šoigu santykiai taip smarkiai pasikeitė, kad gynybos ministras nedrįsta primygtinai reikalauti sprendimų, kuriuos karininkai laiko būtinais. Pavyzdžiui, kaip rašo „Važnije istorii“, S. Šoigu nereikalauja pradėti mobilizacijos, nes prieš karą žadėjo V. Putinui visus tikslus pasiekti pasitelkiant taikos meto armiją – samdinių pajėgas.
Kaip teigia „Važnije istorii“ šaltiniai, S. Šoigu žmonės samdė viešųjų ryšių ekspertus ir mokėjo už analitinius straipsnius didžiausiose Rusijos žiniasklaidos agentūrose, kad juose būtų pateikiama įtikinamų argumentų dėl mobilizacijos būtinybės. Buvo tikimasi, kad naudojant tokią taktiką ant V. Putino stalo atsiras reikalinga „analitika“, ir jis sutiks pradėti vienokią ar kitokią mobilizaciją. Bet kol kas taip nenutiko.
