Šeštadienį A. Navalno artimieji nesėkmingai ieškojo Charpo pataisos kolonijoje mirusio politiko kūno.
„Novaja gazeta Europa“ šaltinio teigimu, A. Navalno kūną iš pradžių nugabeno į Labytnangio miestą, tačiau vasario 16-osios vakare pervežė į Salechardo apskrities klinikinę ligoninę.
Į Charpo pataisos koloniją, kurioje kalino politiką, atvykusius A. Navalno motiną ir advokatą iš pradžių nukreipė į Salechardo morgą, tačiau ten jiems pasakė, kad šiame morge A. Navalno kūno nėra.
O Tiriamasis komitetas opozicionieriaus bendražygiams pareiškė, kad politiko mirties priežastys iki šiol tiriamos ir patikrinimas bus baigtas anksčiausiai kitą savaitę.
Salechardo greitosios pagalbos tarnybos darbuotojas papasakojo leidiniui, kad, jo žiniomis, ant A. Navalno kūno buvo mėlynių, kurios atsirado jam dar esant gyvam, tiesa, mėlynės – ne mušimo rezultatas.
„Kaip greitosios pagalbos darbuotojas su gana dideliu darbo stažu, pasakysiu, kad tokios mėlynės, kokias apibūdina tie, kurie jas matė, atsiranda nuo traukulių. Žmogus blaškosi, apimtas konvulsijų, o juk traukuliai būna labai stiprūs, štai ir atsiranda kraujosruvų. Dar pasakojo, kad jam ant krūtinės – mėlynė. Tiesa, tokia, kokia atsiranda dėl netiesioginio širdies masažo“, – pasakojo šaltinis.
„Tai yra jį vis dėlto bandė reanimuoti, o jis greičiausiai mirė, sustojus širdžiai. Bet kodėl įvyko [širdies] sustojimas, kol kas niekas nieko nesako“, – rašoma leidinyje.
Leidinio duomenimis, vasario 17 d. skrodimas nebuvo atliktas.
Straipsnio autorių nuomone, veikiausiai todėl Rusijos valdžios pareigūnai kol kas negali nustatyti tikslios mirties priežastis ir neleidžia artimiesiems pamatyti kūno.
Kuo ilgiau vilkinamas skrodimas, tuo mažiau tikėtina versija apie natūralią mirties priežastį
Du užsienio reanimatologai, kuriuos kalbino BBC, sakė, kad be skrodimo duomenų neįmanoma kalbėti apie A. Navalno mirties priežastis.
„Atskleisti staigios mirties priežastis gali tik šiuolaikinis skrodimas – jį reikia atlikti kuo greičiau, bent jau per parą. Tai įprasti veiksmai netikėtos mirties atveju, norint atlikti skrodimą nereikia laukti biopsijos ar kitų tyrimų rezultatų, – BBC sakė JAV „Tufts Medical Center“ klinikos Anesteziologijos ir reanimacijos klinikos perioperacinės medicinos skyriaus vedėjas Konstantinas Balonovas.
Ekspertas teigė: „Manau, jei mirties priežastis būtų buvusi didelė tromboembolija, ūmus koronarinis sindromas, infarktas ir t. t., Rusijoje jau trimituotų apie tai. Valdžiai būtų naudingiau atlikti skrodimą ir atiduoti kūną – neva, mes čia niekuo dėti. Viena man aišku – jei kūno neatiduoda, yra ką slėpti.“
„Nieko nežinome, – teigė K. Balonovas. – Mėlynės ant krūtinės, apie kurias rašė „Novaja gazeta Europa“, gali būti širdies ir plaučių reanimacijos rezultatas. Netiesioginis širdies masažas įprastai traumuojantis, gali net šonkauliai lūžti, bet jei nejuntamas žmogaus pulsas, reikia atlikti tokį masažą. Oficialiai jau pranešė, kad atliko tokį masažą. Kaip greitai ir profesionaliai, jei sustojo širdis, buvo galima atlikti jį kalėjime, ar ten yra defibriliatorius ir t. t., irgi nežinoma.“
Kalbant apie kitas mėlynes ar kraujosruvas, galima iki begalybės spėlioti, kaip jos atsirado, ar krito A. Navalnas, o jei taip, dėl kokios priežasties, sako K. Balonovas. Jo teigimu, esant stipriam traukulių priepuoliui, žmogų reikia prispausti, o tokiu atveju gali atsirasti mėlynių, tačiau vien iš mėlynių neįmanoma įvertinti, ar buvo priepuolis ir kiek raštingai į reagavo.
Su K. Balonovu sutinka ir gydytojas reanimatologas iš Izraelio Michailas Fremdermanas.
„Tai neraštingos medicininės spekuliacijos, reikia laukti skrodimo“, – pakomentavo jis leidinio informaciją apie mėlynes ant A. Navalno kūno.
K. Balonovo teigimu, filmuotoje medžiagoje iš teismo salės, kur iš vakaro kalbėjo ir juokavo A. Navalnas, jis nebuvo panašus į sunkiai sergantį žmogų – jo būklė, kiek įmanoma spręsti iš filmuotos medžiagos, buvo adekvati.
Žmonės retai miršta nuo tromboembolijos, aiškino K. Balonovas. Jei dėl jos staiga sustojo širdis, mažai tikėtina, kad tai įvyko be simptomų. Bet kokiu atveju tai turi būti didžiulis trombas, kuris matytųsi, net ir po dviejų dienų atlikus skrodimą.
Mediko žodžiais tariant, mirtis nuo ūmaus koronarinio sindromo dažnesnė, tačiau, norint tai diagnozuoti, reikia atlikti skrodimą per 24 valandas.
K. Balonovo nuomone, abiejų diagnozių versijų tikimybė nedidelė, jis vargiai jomis tiki: „Kuo ilgiau vilkina A. Navalno kūno skrodimą, tuo mažiau tikėtina natūrali jo mirties priežastis.“
Jam atrodo labiau tikėtina, kad politikas buvo apnuodytas kokia nors medžiaga, – kaip 2020 m., – tačiau be tiksliai apibūdintų simptomų neįmanoma nuspėti tos medžiagos sudėties. Pasak gydytojo, nuodinga medžiaga gana ilgai išlieka kūne, ypač jei žmogus negyvas, bet, priešingai nei 2020 m., šiuo metu vargu, ar artimiesiems pavyktų išvežti mėginius tyrimams ar patį A. Navalno kūną į užsienį.
„Kadangi skrodimo neatliko ir staigios mirties priežastys nenustatytos, negalima atmesti išorinių priežasčių poveikio – apnuodijimo ar ko nors kito. Ir kuo ilgiau atidėlioja skrodimą, tuo mažiau šansų vienareikšmiškai patvirtinti diagnozę, tapusią mirties priežastimi“, – reziumavo gydytojas.
