Per pastaruosius kelis mėnesius dėl klimato kaitos sukeltų stichinių nelaimių žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus ir kilo milijardiniai nuostoliai: didžiuliai potvyniai Pakistane ir Nigerijoje, vis didėjančios sausros Afrikoje ir JAV vakaruose, ciklonai Karibų jūros regione ir precedento neturinčios karščio bangos.

„Ataskaita po ataskaitos rodo aiškų ir niūrų vaizdą“, – prieš 13 dienų truksiančią konferenciją Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche sakė JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

„COP27 turi padėti pagrindus daug spartesniems ir drąsesniems klimato kaitos veiksmams dabar ir šį lemiamą dešimtmetį, kai pasaulinė kova su klimato kaita bus laimėta arba pralaimėta“, – kalbėjo jis.

Konkrečiai tai reiškia, jog iki 2030-ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą reikia sumažinti 45 proc., kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su temperatūra, buvusia XIX amžiaus pabaigoje.

Mokslininkai įspėja, kad atšilimas, viršijantis šią ribą, gali pastūmėti Žemę į negyvenamą šiltnamio būseną.

Tačiau dėl dabartinių tendencijų anglies dioksido tarša iki dešimtmečio pabaigos padidės 10 proc., o Žemės paviršius įšils 2,8 laipsnio Celsijaus, teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje.

Jei būtų laikomasi Paryžiaus susitarime numatytų pažadų, temperatūra sumažėtų tik keliomis dešimtosiomis laipsnio.

„Mūsų planeta artėja prie lūžio taškų, dėl kurių klimato chaosas taps negrįžtamas ir visam laikui virs katastrofišku temperatūros kilimu“, – neseniai sakė A. Guterresas.

„Turime pereiti nuo lūžio taškų prie vilties posūkio taškų“, – teigė jis.

Į akis krintantis nedalyvavimas

JT forume klimato kaitos klausimais tai reiškia, kad nuo derybų pereinama prie įgyvendinimo.

Tai taip pat reiškia, kad nuo politikos pereinama prie ekonomikos, o vyriausybių investicijos Kinijoje, JAV ir Europos Sąjungoje šimtai milijardų juanių, dolerių ir eurų virsta trilijonais.

Jau ir taip nelengvą užduotį per kelerius metus sumažinti anglies dioksido išmetimą pasaulio ekonomikoje dar labiau apsunkino pasaulinė energetikos krizė ir sparti infliacija, taip pat skolų ir maisto krizė daugelyje besivystančių šalių.

„Aštrių momentų būta ir anksčiau“, – sakė analitinio centro E3G vyresnysis analitikas Aldenas Meyeris (Aldenas Mejeris), primindamas kitus karus, 2009 metais beveik žlugusį JT vadovaujamą procesą ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą 2016-aisiais išvesti JAV iš Paryžiaus susitarimo.

„Tačiau tai yra tobula audra“, kai kurių vadinama „polikrize“, sakė 30 metų klimato kaitos srityje dirbantis analitikas.

Po to, kai sekmadienį pirmieji derybininkai duos pradžią COP27 konferencijai, pirmadienį ir antradienį savo tikslus siekiant mažinti poveikį aplinkai bei prisidėti prie klimato kaitos stabdymo pristatys daugiau kaip 120 pasaulio lyderių.

Labiausiai į akis kris tai, kad COP27 nedalyvaus Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), įtvirtinęs savo valdžią praėjusį mėnesį vykusiame Komunistų partijos suvažiavime.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė, kad atvyks į Šarm aš Šeichą, bet tik po antradienį įvyksiančių kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos vieni arba abeji Kongreso rūmai gali atsidurti respublikonų, priešiškų tarptautiniams veiksmams klimato kaitos srityje, rankose.

Jungtinių Valstijų ir Kinijos – dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ir teršėjų – bendradarbiavimas buvo labai svarbus siekiant retų proveržių beveik 30 metų trunkančiose JT derybose dėl klimato kaitos, įskaitant 2015 metų Paryžiaus susitarimą.

„Dideli lūkesčiai“

Tačiau po Atstovų Rūmų vadovės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito į Taivaną ir JAV draudimo parduoti aukšto lygio mikroschemų technologijas Kinijai Pekino ir Vašingtono santykiai pasiekė žemiausią per 40 metų lygį, todėl COP27 rezultatai kelia abejonių.

Xi Jinpingo ir J. Bideno derybos Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, įvyksiančiame Balyje likus kelioms dienoms iki JT klimato kaitos susitikimo pabaigos, jei jos įvyks, gali būti lemiamos.

Vienas iš šviesesnių COP27 įvykių – išrinktojo Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos (Luiso Inasiju Lulos da Silvos) atvykimas. Kairuolis per savo kampaniją žadėjo apsaugoti Amazonės miškus ir pakeisti kadenciją baigiančio prezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaru) vykdytą gavybos politiką.

Šioje JT konferencijoje klimato klausimais, ko gero, labiau nei bet kurioje kitoje, bus kalbama apie pinigus, arba apie tai, kiek mažai jų iš šalių, kurios praturtėjo degindamos iškastinį kurą, nuplaukė į dažniausiai niekuo dėtas skurdesnes šalis, patiriančias didžiausias pasekmes.

Penktadienį JT kovos su klimato kaita vadovas Simonas Stiellas (Saimonas Stilas) pareiškė, kad besivystančios šalys turi „didelių lūkesčių“, kad bus sukurta speciali finansavimo priemonė nuostoliams ir žalai padengti.

„Pažeidžiamiausios šalys yra pavargusios ir nusivylusios, – sakė S. Stiellas. – Dabar atėjo laikas atvirai ir sąžiningai diskutuoti apie nuostolius ir žalą.“

Jungtinės Valstijos ir ES, bijodamos sukurti neterminuotą žalos atlyginimo sistemą, delsė ir ginčijo atskiro finansavimo poreikį.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)