Balsavimo apylinkės darbą pradės 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku.
Neabejojama, kad po tris dienas truksiančio balsavimo pergalę nesunkiai iškovos antros ketverių metų kadencijos siekiantis A. F. al Sisi.
Rinkimų metu visoje šalyje galios griežtos saugumo priemonės. Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vietos padalinys, jau nužudęs šimtus karių ir civilių, pagrasino balsavimo metu rengti daugiau atakų.
Šeštadienį per užminuoto automobilio sprogimą Egipto šiaurėje esančioje Aleksandrijoje žuvo du policininkai. Šios atakos taikinys buvo Aleksandrijos muchafazos saugumo vadovas. Pastarasis per išpuolį nenukentėjo.
Apie 60 mln. žmonių galės atiduoti savo balsą kovo 26, 27 ir 28 dienomis vyksiančiuose Egipto – daugiausiai gyventojų turinčios arabų valstybės – prezidento rinkimuose. Oficialūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti balandžio 2 dieną.
Dėl prezidento posto varžosi A. F. al Sisi ir Moussa Mostafa Moussa, kandidatu užsiregistravęs prieš pat kandidatų dalyvauti valstybės vadovo rinkimuose registracijos pabaigą.
M. M. Moussa neigia esantis A. F. al Sisi „marionetė“, nors iki savo kandidatūros iškėlimo vadovavo jo perrinkimo kampanijai.
Kitiems galimiems dabartinio valstybės vadovo oponentams buvo užkirstas kelias kandidatuoti. Tarp tokių asmenų yra buvęs armijos Generalinio štabo viršininkas Sami Ananas (Samis Ananas), kuris sausį buvo sulaikytas netrukus po to, kai iškėlė savo kandidatūrą.
Kariškiai nurodė, kad rezervo generolas pažeidė įstatymą, neteisėtai iškėlęs savo kandidatūrą.
Praėjusią savaitę interviu Egipto televizijai 63 metų A. F. al Sisi sakė, kad jis nekaltas, jog rinkimuose neturės rimtų oponentų.
„Norėčiau, kad turėtume vieną, du, tris ar dešimt geriausių žmonių, iš kurių galėtumėte pasirinkti tą, kuris jums priimtiniausias“, – sakė prezidentas.
Buvęs armijos vadas A. F. al Sisi prezidentu buvo išrinktas 2014-aisiais, praėjus metams po to, kai nušalino savo pirmtaką, islamiškų jėgų remtą prezidentą Mohamedą Mursi. Pastarasis buvo nuverstas po didžiulių protestų, kuriuose buvo reikalaujama jo atsistatydinimo.
Tuose rinkimuose A. F. al Sisi varžovu buvo žinomas kairiųjų pažiūrų politikas Hamdeenas Sabbahi. Visgi buvęs armijos vadas iškovojo triuškinamą pergalę, surinkęs 96,9 proc. balsų.
A. F. al Sisi pergalė ir šįkart praktiškai garantuota, todėl valdžia visą dėmesį skyrė pastangoms užsitikrinti didesnį rinkėjų aktyvumą, kad būtų užtikrintas didesnis balsavimo legitimumas.
A. F. al Sisi ne kartą viešai ragino žmones eiti balsuoti.
2014 metais per dvi dienas savo balsus prezidento rinkimuose atidavė apie 37 proc. rinkėjų, todėl valdžia nusprendė balsavimą pratęsti dar vieną dieną. Galutinis rinkėjų aktyvumas sudarė 47,5 procento.
Mažai tikėtina, kad šįmet ateis balsuoti bent 37 proc. rinkėjų, mano analitikas Mostafa Kamelis al Sayedas.
„Rezultatas iš anksto žinomas, todėl žmonės nelinkę eiti balsuoti“, – sakė jis.
Rinkimų kampanijos metu A. F. al Sisi buvo dažnai matomas per televiziją ir laikraščiuose, kur akcentavo per pastaruosius ketverius metus pasiektą pažangą, pastatytas naujas gamyklas ir įgyvendintus infrastruktūros projektus.
Egipto miestuose, ypač sostinėje Kaire, gausu reklaminių plakatų su A. F. al Sisi nuotraukomis ir jo kandidatūrą palaikančių verslininkų raginimais už jį balsuoti. Panaįių plakatų, palaikančių 65 metų M. M. Moussą, matyti vos vienas kitas.
Visgi ekonominė krizė ir smarkiai jaučiami kainų šuoliai, taip pat faktas, kad dabartinis režimas yra ne mažiau autoritarinis nei buvo tris dešimtmečius trukęs Hosni Mubarako valdymas, šiek tiek sumažino visuomenės paramą A. F. al Sisi.