Egipto dvi pagrindinės islamiškosios partijos per visus rinkimų etapus iškovojo triuškinamas pergales, o šie rezultatai atspindi regiono tendencijas, įsivyravusias po Arabų pavasario sukilimų, nuvertusių sekuliarius autoritarinius režimus.
Pagal sudėtingą rinkimų sistemą Egipto piliečiai bus prašomi užpildyti tris balsalapius: du už individualius kandidatus ir vieną už partijų sąrašą, renkant 498 vietų žemuosius parlamento rūmuose.
Per antrąjį turą, kuris vyks dvi dienas per balsavimą paskutinėse devyniose iš 27 provincijų, bus balsuojama už atskirus kandidatus.
Iki šiol daugiausiai vietų parlamente užsitikrino įtakingos Musulmonų brolijos, kuri yra geriausiai organizuotas politinis judėjimas šalyje, įkurta Laisvės ir teisingumo partija (LTP).
Nuo jos menkai teatsilieka partija "al Nur", atstovaujanti ultrakonservatyviems musulmonams salafitams. Šis faktas kelia nerimą daugeliui liberalų, vis labiau stumiamų į politinį užribį, kuria baiminasi dėl galimo pavojaus pilietinėms teisėms ir tikėjimo laisvei.
Sausio 14 ir 19 dienomis keliose rinkimų apylinkėse bus balsuojama iš naujo, atsižvelgus į skundus dėl pažeidimų per pirmąjį balsavimą.
Rinkimų komisija dar neinformavo, kad bus paskelbti galutiniai rezultatai.
Valdžią po revoliucijos perėmusi Ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji Taryba ne kartą pabrėžė, kad šie rinkimai įrodo jos ketinimus perduoti šalies vairą civilinei vyriausybei.
Tačiau šie rinkimai taip pat atskleidė didėjančius nesutarimus tarp egiptiečių. Kai kurie rinkimus laiko pirmuoju žingsniu į demokratinį valdymą, o kiti teigia, kad naujasis parlamentas, kurio funkcijos iki šiol nėra aiškios, palieka valdžią kariškių rankose.
Lapkričio 28 dieną prasidėjusį rinkimų procesą temdė kruvini susirėmimai tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų, reikalaujančių nedelsiant paleisti kariškių tarybą, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo kritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimų.