Keliaujantieji
Jungtinė Karalystė nepriklauso Šengeno zonai, todėl britai ir iki šiol sulaukdavo patikrų prieš kertant kitų ES valstybių narių sienas. Po „Brexit“ situacija greičiausiai nepasikeis. Tai reiškia, kad jie galės patekti į Šengeno zoną, tačiau pasai bus antspauduojami, teks stoti į eilę kartu su ES nepriklausančių valstybių gyventojais.
Pasilikimo Europos Sąjungoje šalininkai tvirtina, kad narystė Sąjungoje padeda išlaikyti mažesnis skrydžių kainas. Pasilikti Sąjungoje norėjo ir pigių skrydžių bendrovės „easyJet“ atstovai, kurie teigia, kad ES „atviro dangaus“ politika padeda išlaikyti sektoriaus konkurencingumą.
Jau dabar neabejojama, kad britams tikrai brangs telefoninis ryšys ES.
Investuotojai
Jeigu svaras sterlingų ir toliau silps kaip dabar, Jungtinės Karalystės centrinis bankas greičiausiai bus priverstas įsikišti. Gali būti priimtas sprendimas stiprinti valiutą superkant daugiau svarų užsienio valiuta arba didinti bazinę palūkanų normą, o toks sprendimas apsunkintų gyvenimą būsto ir kitokių paskolų turintiems britams.
Kokios ilgalaikės referendumo pasekmės laukia Jungtinės Karalystės, nedrįsta spėlioti net ekspertai. „Brexit“ oponentai ne kartą perspėjo, kad pasitraukimas lems nedarbo lygio augimą ir investicijų iš užsienio sumažėjimą.
Imigrantai iš kitų ES valstybių narių
„Brexit“ skyrybos gali užtrukti, todėl staigių pokyčių laisvo darbo jėgos judėjimo srityje nesitikima. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ES valstybių narių piliečiai ne kartą reiškė susirūpinimą, ar pasitraukimo atveju nebus išsiųsti iš šalies. Viskas priklauso nuo to, ką britams pavyks susitarti su kitų Sąjungos valstybių narių valdžia.
Europos reformų centras pateikia tris galimus scenarijus. Pirmasis – Jungtinė Karalystė išsaugo prieigą prie bendrosios ES rinkos, tačiau už tai privalo išlaikyti laisvo darbo jėgos judėjimo principą. Šioje situacijoje niekas Jungtinėje Karalystėje dirbantiems atvykėliams iš kitų Sąjungos šalių nesikeis. Pasiekus kitokį prekybos susitarimą, ES piliečiams gali tekti tapti sistemos, su kuria pažįstami atvykėliai ne iš Sąjungos šalių, dalimi. Aukšto rango pareigūnai, palaikę „Brexit“ idėją, pasisako už Australijos taikomą balais pagrįstą imigracijos modelį, kai konkrečią kvalifikaciją ar gebėjimus turintys atvykėliai gauna pirmenybę.
Tokiu būdu šalis pati sprendžia, kokių specialistų jai reikia ir reguliuoja imigracijos srautą. „Brexit“ lyderiai sako, kad ES piliečiai, šiuo metu gyvenantys ir dirbantys Jungtinėje Karalystėje, gaus leidimą neribotam gyvenimui šalyje, tačiau naujiems imigrantams teks ir nauji išbandymai.
Imigrantai iš ES nepriklausančių šalių
Britų vyriausybė jau kuris laikas patyrė spaudimą mažinti imigraciją, kuri 2015 metais pasiekė rekordines aukštumas – net 330 tūkst. žmonių. Analitikai pabrėžia, kad reikia kreipti dėmesį ne tik į laisvą darbo jėgos judėjimą ES viduje, bet ir į atvykstančius iš Sąjungai nepriklausančių šalių. Šiuo metu atvykėlių iš ES valstybių narių ir Sąjungai nepriklausiančių šalių proporcija lygi 50/50, nors ne ES piliečiams atvykti žymiai sunkiau. Gali būti, kad, pritrūkus kvalifikuotos darbo jėgos iš ES, britams teks samdyti žmonių iš Sąjungai nepriklausančių šalių.
ES valstybėse narėse gyvenantys britai
Šiuo metu užsienyje gyvena per 4,5 mln. britų – 1,5 mln. Europos Sąjungos valstybėse narėse, teigiama Jungtinių Tautų (JT) statistikoje. Nerimaujama, kad po „Brexit“ per naktį visi šie Jungtinės Karalystės piliečiai virs nelegaliais imigrantais – ar bent jau tada, kai ES ir Jungtinė Karalystė galiausiai sutars dėl skyrybų sąlygų.
Kai kurie teisės specialistai tvirtina, kad tokius žmones saugo tarptautinės teisės normos. 1969 metais priimtoje Vienos konvencijoje teigiama, kad žmonių teisės, įsipareigojimai ir teisiniai klausimai lieka galioti net ir sutarčiai pasibaigus, jeigu tik jos buvo įgytos tuo metu, kai sutartis galiojo.
„Mažai tikėtina, kad kitų šalių vyriausybės imsis dramatiškų priemonių – savaime suprantama, jeigu tik ES pirma nesugalvos išspirti kitų ES valstybių narių piliečių“, – teigia ekspertai.