Be jokio perspėjimo ar konsultacijų EVT pirmininkas – kaip ir kiti aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai, – buvo nemaloniai nustebinti. Toks sprendimas greitai sukėlė grandininę reakciją, kuri ne tik sujaukė vakcinų programą, bet ir pakenkė pačioms ją kontroliuojančioms institucijoms. Kitos šalys pasijuto turinčios pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir stabdyti skiepijimą šia vakcina, nepaisydamos Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijų.
Savaitę trukusi drama baigėsi tuo, kad dauguma valstybių atnaujino gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ po to, kai Europos vaistų reguliuotoja EVA dar kartą pabrėžė, kad vakcinos privalumai smarkiai nusveria bet kokias jos rizikas.
Vokietijos sprendimas spustelėti stabdžius buvo priimtas kaip niekad netinkamu laiku, pristabdydamas vakcinacijos kampaniją per Europą ritantis naujai užsikrėtimų bangai, verčiančiai šalis pakartotinai įvesti ar išplėsti ribojimus.
Chaotiška kampanija gali skaudžiai pakirsti ir ES patikimumą, tiek pasaulio mastu, tiek tarp savo piliečių, ir atidėti nualintų Europos ekonomikų atsivėrimą. 27 ES valstybės pirmąja doze paskiepijo tik 13 proc. bendro gyventojų skaičiaus, palyginti su virš 40 proc. rodikliu Jungtinėje Karalystėje ir 37 proc. Jungtinėse Valstijose, rodo „Bloomberg Vaccine Tracker“ duomenys. Kyla klausimas, kaip Bendrija sugebės išlaikyti, ko gero, sunkiausią iki šiol jai kliuvusį vienybės išbandymą.
Yra ir kita didelė rizika: naujos pasėtos abejonės galėjo padaryti didelę žalą vakcinai, kuri naudojama visame pasaulyje ir laikoma svariu pasaulinių pastangų likviduoti pandemiją komponentu. Praėjus vos kelioms dienoms, kai per Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) remiamą iniciatyvą „Covax“, kurios tikslas yra užtikrinti tolygų vakcinų paskirstymą visame pasaulyje, buvo suleisti milijonai „AstraZeneca“ vakcinos dozių, virtinė šalių, nuo Indonezijos iki Kongo Demokratinės Respublikos, pasekė Europos pavyzdžiu ir sustabdė šios vakcinos naudojimą.
„Man kelia susirūpinimą platesnis sprendimų stabdyti skiepijimą šia vakcina poveikis, – teigė Anna Marriott, britų labdaros organizacijos „Oxfam“ sveikatos politikos skyriaus vadovė. – Tokie sprendimai gali niekais paversti didžiules pastangas, padėtas kovai su abejonėmis dėl skiepijimosi. Europos šalių lyderiams tenka didžiulė atsakomybė nusiųsti duomenimis grįstą žinutę į kiekvieną pasaulio kampelį, siekiant atitaisyti bent dalį žalos, padarytos vos per kelias dienas.“
Skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina sustabdymas – tai tik naujausia sudėtingų žemyno santykių su Oksfordo universiteto mokslininkų vakcina išraiška. Per pastaruosius du mėnesius Europos lyderiai čia pliekdavo vakciną kaip neveiksmingą nuo koronaviruso priemonę, čia užsipuldavo britų-švedų bendrovę dėl nesugebėjimo pristatyti žadėtą vakcinų kiekį, net grasindami ją paduoti į teismą dėl nepakankamo vakcinų tiekimo.
Naujausia sumaištis dėl vakcinos kilo kovo 7 dieną, kai Austrija laikinai sustabdė skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinos serija, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių. Vienam vakcinuotam asmeniui buvo diagnozuota daugybinė trombozė, ir žmogus, praėjus 10 dienų po skiepijimo, mirė; kitam asmeniui buvo nustatyta plaučių embolija.
Po keturių dienų Danija pirmoji visiškai sustabdė skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, po to, kai po vakcinacijos 60 metų moteriai kraujyje susidarė krešulių ir ji mirė, nors valdžios institucijos tvirtino, kad neįmanoma nustatyti šio atvejo ryšio su minėta vakcina. Austrija, Norvegija ir Islandija pasekė Danijos pavyzdžiu, tuo tarpu Italija paskelbė stabdanti skiepijimą tik viena vakcinos serija.
Vokietija ir Prancūzija pažadėjo toliau naudoti „AstraZeneca“ vakciną, o pati bendrovė tuo metu atmetė prielaidas, esą vakcina nėra saugi, pareikšdama, kad visoje ES ir Jungtinėje Karalystėje ja paskiepyta 17 mln. žmonių ir kad nėra jokių įrodymų dėl padažnėjusių kraujo krešulių susidarymo atvejų.
Politinė nesėkmingo atsako pasitraukti iš COVID-19 pandemijos ir vangių vakcinacijos tempų kaina paaiškėjo sekmadienį, kai Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU) patyrė skaudų pralaimėjimą vykusiuose regioniniuose rinkimuose. Kai partijos lyderiai pirmadienio ryte buvo sušaukti per vaizdo ryšį aptarti to, kas įvyko, šalies sveikatos ministras Jensas Spahnas, plačiu mastu kaltinamas dėl prasto krizės valdymo, visomis išgalėmis mėgino apsiginti. Jis smulkiai nupasakojo savo vizitą į Miunsteryje esantį vakcinavimo centrą, kur liudijo matęs, kaip žmonės, pasiskiepiję „AstraZeneca“ vakcina, „išeina laimingi“, teigė šaltiniai, susipažinę su lyderių diskusija.
J. Spahnas ragino partijos lyderius pasakoti tokias „teigiamas“ istorijas, kad paskleistų žinią, jog vakcinacijos programa nėra tokia prasta, kaip kad daugelis žmonių įsivaizduoja. Kaip ir JK, Vokietija šiose lenktynėse atsilieka nuo tokių valstybių kaip Serbija ir Vengrija. Vos po kelių valandų J. Spahnas staiga pakeitė savo nuomonę.
Mokslininkai iš instituto „Paul-Ehrlich-Institut“, kuris pataria Vokietijos sveikatos ministerijai vaistų saugumo klausimais, buvo ką tik gavę pranešimus dar apie du smegenų venų trombozės (CVT) atvejus po skiepų „AstraZeneca“ vakcina. Nauji atvejai viršijo kraujo krešulių lygį, kuris, instituto vertinimu, yra normalus tarp nepasiskiepijusių žmonių.
Ankstyvą popietę institutas rekomendavo J. Spahnui laikinai sustabdyti skiepijimą šia vakcina, kol paaiškės galutiniai EVA tyrimo rezultatai. Tuo metu buvo nustatyti septyni smegenų venų trombozės atvejai tarp 20-50 amžiaus žmonių su sumažėjusiu trombocitų kiekiu iš bendro 1,6 mln. vakcinacijų „AstraZeneca“ vakcina skaičiaus visos Vokietijos mastu. Trys asmenys mirė.
Vokietijos sveikatos ministerija jau tą pačią popietę per tviterį pranešė apie draudimą ir skubiai sušaukė spaudos konferenciją, per kurią J. Spahnas buvo apipiltas trikdančiais klausimais dėl galimų neigiamų tokio sprendimo padarinių vakcinacijos kampanijai.
„Norint užsitikrinti pasitikėjimą, man svarbiausia yra skaidrumas ir laikymasis profesionalių ekspertų rekomendacijų, – sakė jis žurnalistams. – Aš apie tai žinau visai neseniai, kad tokia ekspertų nuomonė egzistuoja. Ir prašau man atleisti, jog negaliu atsakyti į klausimus dėl padarinių.“
Kitur Europoje, nedideliame Montabano miestelyje, per 600 km į pietus nuo Paryžiaus, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ispanijos premjeras Pedras Sanchezas apie Vokietijos sprendimą stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ sužinojo, įpusėjus jų susitikimo plenariniam posėdžiui.
E. Macronas, pasikonsultavęs su savo sveikatos ministerija Paryžiuje, čia pat vietoje nusprendė sekti Vokietijos pavyzdžiu, vos po kelių valandų paskelbdamas sprendimą. Jis pareiškė, kad tai prevencinė priemonė, ir išsakė viltį, kad vakcinacijos bus greitai atnaujintos, vos tik EVA uždegs žalią šviesą. Pasak vieno pareigūno iš artimos E. Macrono aplinkos, būtų buvę politiškai sudėtinga tęsti vakcinacijas „AstraZeneca“ vakcina po to, kai Vokietija ir kitos valstybės jas sustabdė.
Vokietijos sprendimas stabdyti vakcinaciją greitai sukėlė domino efektą visoje Europoje, ir vis daugiau šalių ėmė stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Angela Merkel pirmadienį kalbėjosi su Italijos premjeru Mario Draghiu, tuo tarpu J. Spahnas susisiekė su savo Prancūzijos bei Italijos kolegomis.
Netrukus Ispanija, Italija ir Švedija paskelbė, kad, prieš atnaujindamos „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, palauks EVA ketvirtadienį pažadėto sprendimo, tuo tarpu kai kurios šalys, įskaitant Belgiją ir Lenkiją, nesutiko su tokia politika ir pažadėjo toliau naudoti šią vakciną. „Toks sprendimas yra politinis“, – leidiniui „La Repubblica“ sakė Nicola Magrinis, Italijos vaistų institucijos generalinis direktorius, pridurdamas, kad, jo nuomone, vakcina yra saugi.
ES vakcinacijos kampanija nuo pat pradžių susidūrė su sunkumais, pradedant jungtinio visų 27 narių pirkimo strategija, kurios tikslas buvo kilnus – užtikrinti lygias galimybes prieiti prie vakcinų, bet kuri sulėtino ES galimybes sudaryti sutartis dėl vakcinų įsigijimo. Vakcinų tvirtinimas EVA struktūrose taip pat vėlavo, dėl ko buvo vis atidėliojami sprendimai pradėti programą.
Nemažą dalį aukšto rango Briuselio pareigūnų nuvylė šalių sprendimas stabdyti skiepijimą šia vakcina, nes tokia įvykių eiga žadėjo tolesnes kliūtis vakcinacijos procese. Iš dalies tokį susierzinimą sukėlė duomenys, nerodantys, jog „AstraZeneca“ vakcina yra mažiau saugi nei „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Be to, EVA vis dar pritarė jos naudojimui.
Jungtinės Karalystės reguliuotojas, JK Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra (Medicines and Healthcare Products Regulatory Agency, MHRA), remdamasi vasario 28 d. duomenimis, pranešė iš viso apie 30 nepageidaujamų reiškinių, susijusių su kraujo krešuliais iš 9,7 mln. vakcinacijų „AstraZeneca“ vakcina. Per tą patį laikotarpį buvo pranešta apie 38 nepageidaujamus reiškinius, susijusius su kraujo krešulių susidarymu, iš 10,7 mln. pirmųjų „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozių ir 800 000 antrųjų dozių.
MHRA nuodugniai tiria penkis pranešimus apie retą kraujo krešulį smegenyse esant sumažėjusiam trombocitų kiekiui kraujyje, bet tokie atvejai nustatyti mažiau nei vienam asmeniui milijonui žmonių ir priežastinis ryšys su vakcina nėra nustatytas.
Iškart po to, kai EVA pakartojo, kad vakcina yra saugi, Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Portugalija, Bulgarija, Slovėnija ir Liuksemburgas pareiškė atnaujinsiančios vakcinų naudojimą.
Skandinavijos valstybės nusprendė dar kelias dienas palaukti ir tada priimti sprendimą.
Padaryta žala „galimai milžiniška“, bet ją dar galima atitaisyti, sakė Guido‘as Rasis, kuris devynerius metus ėjo EVA vykdomojo direktoriaus pareigas iki atsistatydinimo pernai lapkritį.
„Tai pamoka mažiau kliautis emocijomis, pasitikėti mokslu ir institucijomis, kurios nagrinėja duomenis“, – teigė G. Rasis.
Europos dabar laukia sunkus uždavinys įtikinti daugiau žmonių skiepytis. Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas kovo 19 d. žengė pirmą žingsnį mėginant susigrąžinti pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina. Bet Prancūzija rekomendavo ja skiepyti tik vyresnius nei 55 metų amžiaus žmones, kol bus peržiūrėta ir išnagrinėta daugiau duomenų.
„AstraZeneca“ sukurta vakcina kelia poleminių ginčų dar nuo pernai rugsėjo, kai bendrovė buvo priversta sustabdyti savo pasaulinius klinikinius tyrimus, kai vienas britas savanoris patyrė neurologinį sutrikimą, paveikusį nugaros smegenis, kitaip žinomą kaip skersinis mielitas. Nepavyko nustatyti, ar simptomai buvo susiję su vakcina ar ne.
Klinikiniai bandymai Jungtinėje Karalystėje buvo atnaujinti po kelių dienų, tačiau bandymai JAV buvo sustabdyti beveik septynioms savaitėms.
Vėliau, lapkričio mėnesį, „AstraZeneca“ ir Oksfordo universitetas paskelbė duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, kad vakcinacija, kai iš pradžių suleidžiama pusė dozės, o kiek vėliau – visa dvidozės vakcinos dozė, suteikia geresnę apsaugą, bet vėliau paaiškėjo, kad įsivėlė klaida. Dalinis tokios informacijos atskleidimas pakurstė nusiskundimus dėl nepakankamo skaidrumo.
Bendrovė šių metų sausį paskelbė, kad ES gaunamų vakcinų kiekis bus iki 60 proc. mažesnis nei numatyta rugpjūčio mėnesį pasirašytoje sutartyje dėl kilusių sunkumų Belgijoje esančioje vakcinų gamykloje. Vėliau kelios Europos valstybės nurodė naudoti šią vakciną ne vyresniems nei 65-erių metų asmenims, nes, anot jų, nepakanka duomenų, įrodančių vakcinos veiksmingumą vyresniems žmonėms.
Sausio 29 dieną, tą pačią dieną, kai EVA leido naudoti vakciną vyresniems nei aštuoniolikos metų asmenims, E., Macronas pareiškė, „neva ji neveiksminga vyresniems nei 65 metų žmonėms“, – toks komentaras, daugelio manymu, pasėjo stiprų ir ilgalaikį skepticizmą „AstraZeneca“ vakcinos atžvilgiu.
Po to, kai daugiau nei tuzinas ES narių-valstybių sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, išreiškę abejonių dėl jos saugumo, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pagrasino pasinaudoti teisinėmis galiomis blokuoti vakcinų eksportą į šalis, kurios atsisako abipusio bendradarbiavimo.
Pareigūnai privačiame rate pripažino, kad iš Europos buvo išsiųsta prieštaringa žinutė – esą vakcina galbūt yra nesaugi, bet jie vis tiek nenori leisti, kad vakcinos paliktų Bendrijos teritoriją, – nors kelių narių-valstybių diplomatai paskatino elgtis apdairiai, perspėdami, kad toks žingsnis gali pakenkti ir Europos bendrovėms.
Briuselis aiškina, kad dėl stringančios vakcinacijos kampanijos kaltas nepakankamas vakcinų tiekimas, bet Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad daugiau nei septyni milijonai „AstraZeneca“ vakcinos dozių lieka nepanaudota.
Dėl neseniai paskelbto skiepijimo šia vakcina sustabdymo vakcinacijos centrai visoje Europoje stovėjo tušti, nes dešimtys tūkstančių paskyrimų skiepyti buvo atšaukti sulaukus pranešimų, esą vakcinų dozės naikinamos, nes po atidėjimų pasibaigus terminui jos netinkamos naudoti.
Visų žvilgsniai buvo nukreipti į EVA, kuri skubiai aiškinosi, ar vakcina iš tikrųjų yra atsakinga dėl kraujo krešulių susidarymo. Kai agentūros vadovė, buvusi PSO pareigūnė, Emer Cooke ketvirtadienį paskelbė institucijos išvadas, šios ne daug ką nustebino. Pasak pareigūnės, „ši vakcina nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių [susidarymo] bendrosios rizikos padidėjimu“. Kartu ji pridūrė negalinti „galutinai atmesti ryšio“ tarp „reto tipo kraujo krešulių ir vakcinos“.
J. Spahnas, Vokietijos sveikatos ministras, iš pradžių planavo taip pat išstoti su skubiu pareiškimu. Bet jis pirmiau palaukė raštiškos EVA ataskaitos, o tada sušaukė Europos ir Vokietijos žemių kolegas, norėdamas įsitikinti, kad visi sutinka atnaujinti vakcinacijas „AstraZeneca“ vakcina.
Aštuntą valandą vakaro jis galiausiai pasirodė prieš kameras kartu su instituto „Paul-Ehrlich-Institut“ vadovu, Klausu Cichuteku. Neslėpdamas susijaudinimo, J. Spahnas pareiškė, kad savaitės įvykiai byloja apie vyriausybės skaidrumą. Dar prieš kelias savaites laikytas galimu A. Merkel įpėdiniu, J. Spahnas pavirto nacionaliniu atpirkimo ožiu dėl visų nesklandumų, susijusių su Vokietijos skiepijimo programa.
Kitą rytą jis, nervingai muistydamasis kėdėje, dalyvavo spaudos konferencijoje kartu su Vokietijos socialdemokratų partijos atstovu sveikatos klausimais Karlu Lauterbachu, anksčiau kritikavusiu sprendimą stabdyti vakcinacijas „AstraZeneca“ vakcina. „Be abejonės, aš taip pat dariau klaidų“, – pripažino J. Spahnas.
