Verslininko palikimas yra maždaug 10 panaudotų automobilių, namai Maskvos priemiestyje Vidnoje, septyni butai Maskvoje ir Sankt Peterburge ir trys butai Latvijoje.
Nepasitvirtino informacija, kad Š. Kalmanovičius turėjo nekilnojamo turto Izraelyje.
Be butų ir automobilių Š. Kalmanovičiaus turto paveldėtojai pasidalins antikvarinę 30 mln. rublių vertės porceliano kolekciją, o taip pat daug su judaizmu susijusių daiktų, tarp jų ir Torą bei skulptūrą „Žydė su ryšuliuku”.
Po Š. Kalmanovičiaus mirties kilo ginčų jo turto dalybų. Remiantis 2001 m. surašytu testamentu, didžioji palikimo dalis atiteks viduriniajai Š. Kalmanovičiaus dukrai 12 metų Danielei, o dalis bankinių indėlių ir nekilnojamojo turto Izraelyje - vyriausiajai dukrai Liat. Taigi Liat negalės gauti savo palikimo dalies, nes turto surašymo metu jo tiesiog nebuvo rasta.
Gegužės 7 d. paaiškėjo, kad balandžio 28 d. Liat Kalmanovič pateikė Maskvos Presnensko teismui ieškinį dėl savo tėvo testamento pripažinimo negaliojančiu. Dukters advokatų teigimu, verslininko testamentą surašęs notaras neturėjo atitinkamų įgaliojimų, o Š. Kalmanovčiaus parašas ant dokumento gali būti suklastotas.
2009 m. lapkričio 2 d. prie Novodevičjės pervažos šviesoforo nenustatyti asmenys apšaudė Š. Kalmanovičiaus automobilį. Į verslininką pataikė apie 15 šovinių, vyras mirė įvykio vietoje.
Nusikaltimo užsakovai ir vykdytojai kol kas nežinomi. Remiantis viena iš versijų, Š. Kalmanovičius galėjo būti nužudytas kerštaujant už neva Š. Kalmanovičiaus organizuotą pasikėsinimą į kriminalinio pasaulio autoritetą Viačeslavą Ivankovą, žinomą Japončiko pravarde. Nėra jokių oficialių, šią versiją patvirtinančių duomenų.