aA
Kas galėtų patikėti, kad valstybė, kurios pavadinimas yra demokratijos sinonimas, kuri iki šių dienų aršiausiai, kartais ir ginklu, gina demokratines vertybes, per kelis pastaruosius dešimtmečius taip pasikeitė, kad dabar vienas iškiliausių šios šalies teisininkų vadina savo gimtinę viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje?
© Shutterstock nuotr.

Ne, tai ne apie demokratijos lopšiu tituluojamą Graikiją (kuri taip pat gerokai nutolo nuo antikinių idealų). Tai apie svajonių šalį, suviliojusią šimtus tūkstančių lietuvių – apie Jungtines Amerikos Valstijas. Kritiką šioje šalyje egzistuojančiai tvarkai aštriai išsakė konferencijoje „TEDxVilnius“ viešėjęs Harvardo universiteto teisės profesorius Lawrence'as Lessigas, organizacijos „Creative Commons“, pasiūliusios alternatyvų turinio licencijavimo būdą steigėjas.

Lawrence Lessig
Lawrence Lessig
© DELFI / Orestas Gurevičius

Demokratija, anot L. Lessigo, tai vertybė, kurios prieš 70 metų labiausiai siekė amerikiečiai. XIX ir XX a. sandūroje demokratiškomis galėjo vadintis vos kelios pasaulio valstybės. O sulig Antrojo pasaulinio karo pabaiga buvo užsidegta pasaulį patobulinti, demokratijos idėjas paskleisti į kuo daugiau valstybių. Tikėtasi, kad tai suteiks žmonėms daugiau laimės. Ir iš tiesų, XX a. demokratinės santvarkos įvairiose valstybėse radosi tarsi grybai po lietaus. O XX a. pabaigoje didesnioji dalis pasaulio valstybių galėjo girtis, kad jose valdžia priklauso liaudžiai. Bet pagyros sau yra viena. Tai, kas vyksta užkulisiuose – visai kas kita.

Demokratija ir demokratijos filtras

Savo pasakojimą L. Lessigas pradėjo nuo beveik šimtmečio senumo istorijos, nutikusios JAV, El Paso mieste Teksaso valstijoje. Tame mieste gyveno labai įdomus žmogus – medikas, dr. Lawrence'as Nixonas. Afroamerikietis. Į El Pasą jis atsikraustė 1910 metais. Ir kas dvejus metus, per kiekvienus rinkimus jis sąžiningai įmesdavo savo balsą į El Paso balsadėžę. Iki 1924 metų. Balsavimų stebėjimo komisijos narys jam pareiškė: „Dr. Nixonai, jūs žinote, kad balsuoti negalite“. „Žinau. Bet pabandyti privalėjau“, – atsakė medikas.

Balso teisę iš jo atėmė 1923 metais Teksase priimtas įstatymas: pirminiuose demokratų partijos rinkimuose (jie susiaurina antriniuose rinkimuose galinčių dalyvauti partijos narių sąrašą) dalyvauti gali tik baltieji. Tiesa, Teksase demokratų partija buvo vienintelė partija. Todėl 1923 metų įstatymas iš esmės reiškė, kad nors pagrindiniuose rinkimuose balsavimo teisė buvo suteikiama visiems, nepriklausomai nuo odos spalvos, pirminių rinkimų metu vykdyta kandidatų atranka reiškė, pagrindiniuose rinkimuose galima buvo rinktis tik iš „baltiesiems palankių“ ir „baltiesiems labai palankių“ politikų. Iš pirmo rinkimų etapo pašalinus nemenką Teksaso gyventojų dalį susilaukta akivaizdžios pasekmės: demokratija tapo palankia tik baltiesiems žmonėms.

1923 metų Teksaso valstijos įstatymo sumanytojas, anot L. Lessigo, veikiausiai yra Bossas Tweedas. Jis Niujorke vadovavo nusikalstamoms politinėms organizacijoms, ištobulinusioms „filtravimo“ įstatymą. B. Tweedas, anot L. Lessigo, sakydavo: „Nesvarbu kas yra rinkėjai. Svarbiausia – kad turėčiau kandidatų atrinkimo teisę“. B. Tweedas apčiuopė demokratijos Achilo kulną – būdą išnaudoti lyg ir visuomenės išrenkamą valdžią siekiant naudos mažai visuomenės daliai. „Jo teoriją turėtume vadinti tvydizmu“, – sakė L. Lessigas.

„Tvydizmas – tai bet kokia dviejų etapų demokratija, kur tvydai valdo pirmą etapą, o antrame etape dalyvauti gali ir visuomenė“, – savo sukurto termino apibrėžimą pateikė teisininkas. Pirmasis etapas suveikia tarsi filtras, tvydams suteikiantis įrankius valdyti demokratiją. Veikiant tvydizmui išrinkta valdžia yra palanki ne visuomenei, o tvydams.

Kaip visiškai naują tvydizmo pavyzdį L. Lessigas nurodė Honkongą. Šios salos, patenkančios į Kinijos jurisdikciją, jaunimas, protestuodamas prieš valdžios veikimo būdus, praėjusią vasarą išėjo į gatves. Paskui juos išėjo ir jaunimo tėvai. Protestas buvo milžiniškas.

Jie protestavo prieš Kinijos išleistą įstatymą, nurodžiusį, kad Honkongo vadovas bus renkamas visuotiniuose rinkimuose, bet tik iš kandidatų, kuriuos atrinks 1200 Honkongo piliečių komitetas. Kitaip tariant, regiono, kuriame gyvena 7 milijonai žmonių, vadovas būtų renkamas vos maždaug 0,02 proc. to regiono gyventojų.

Honkongo gyventojai įsiuto dėl to, kad kilo įtarimas, jog 1200 piliečių komitetas būtų sudarytas iš verslo ir politinio elito, turinčio savų tikslų, nebūtinai sutampančio su visuomenės tikslais. Tikslų, kurie labiau palankūs Kinijai, nei Honkongui.

Nepatinka atvirai? Užmaskuosime!

Minėti pavyzdžiai yra akivaizdūs ir, natūralu, sukelia visuomenės pasipriešinimą. Bet JAV tvydai per šimtmetį tapo gerokai gudresniais. JAV visuomenei šiandien visiškai įprasta, kad rinkimų kampanijos finansuojamos iš privačių rėmėjų lėšų. Tik štai bėda ta, kad politinės kampanijos finansavimas iš esmės yra tie patys pirminiai rinkimai. Anot L. Lessigo, JAV kongreso nariai ir kandidatai į kongresą nuo 30 iki 70 proc. viso savo laiko skiria ne įstatymų leidybai, o rinkiminės kampanijos rėmėjų paieškai. Tam, kad jie patys arba jų partija patektų į kongresą. Jie skambinėja po visą šalį ir niekada nematytų žmonių prašinėja pinigų, kurių reikia rinkiminei kampanijai. O beskambinėdami jie išmoksta kaip elgtis.

Jie įvaldo būdus išmelžti pinigus iš žmonių. Jie įgyja sugebėjimą prognozuoti kaip jų veiksmai paveiks gebėjimą gauti pinigų iš rėmėjų. Jie savo politinę poziciją kaitalioja priklausomai nuo to, kokia pozicija yra palankesnė pinigų srautui užsitikrinti. Ir būtent tai, anot L. Lessigo, yra pirminiai rinkimai. Ne pirminiai rinkimai vien baltiesiems, bet pirminiai rinkimai vien turintiems pinigų. O renkamų politikų interesai sutaps su svarbiausių finansinių rėmėjų interesais.

2014 metų rinkiminę kampaniją bent 1 dolerio suma remia mažiau nei 2 proc. JAV populiacijos – 5,4 mln. žmonių. Bet 100 aktyviausių rėmėjų rinkimams skyrė tokią sumą, kokią skyrė 4,75 mln. paaukojusių mažiausiai. Aktyviausi rėmėjai yra tie žmonės, kurie lemia renkamų politikų pažiūras: politikai, norėdami gauti pinigų rinkimams, turi šokti pagal dūdelę to, kuris žada daugiausiai pinigų.

5200 dolerių. Tokia yra maksimali suma, kurią vienas rėmėjas gali skirti vienam politikui. Ir tokią sumą 2014 metais politikams pervedė 57 852 amerikiečiai. Arba 0,02 proc. amerikiečių. Kitaip tariant, lygiai tokia pati suinteresuota mažuma, kaip Honkonge. Ir rezultatas – demokratija, palanki tik rinkimų kampanijos rėmėjams.

Prinstono universiteto mokslininkų Martino Gilenso ir Benjamino Page'o atliktas politikos mokslų istorijoje didžiausias empirinis JAV vyriausybės sprendimų tyrimas atskleidė, kiek politiniai sprendimai buvo palankūs ekonomikos lyderiams, organizuotoms interesų grupėms, ir paprastiems piliečiams. Lyginant politinių sprendimų ir ekonomikos lyderių tikslų suderinamumą, nustatyta aiški koreliacija: kuo daugiau pinigų verslas meta politikų rėmimui, tuo daugiau palankių sprendimų iš politikų sulaukiama. Organizuotos interesų grupės veikė panašiai, kaip ir verslo lyderių pinigai: kuo daugiau interesų grupių susiformuoja, tuo didesnė jų pageidaujamo politinio sprendimo tikimybė. O štai vertinant paprastų visuomenės narių įtaką gaunamas visai kitas vaizdas: politinio sprendimo tikimybė visiškai nepriklauso nuo to, kiek tam sprendimui pritaria ar nepritaria plačioji visuomenė. Kitaip tariant, žmonės, paprasti rinkėjai, Jungtinėse Amerikos valstijose balso teisės nebeturi. Šalyje, kuri ginklu gina demokratiją, demokratijos nėra.

Sisteminė korupcija

Tvydizmas, išnaikinęs JAV demokratiją, anot L. Lessigo, taip pat yra korupcijos forma. Kitokia, nei kyšininkavimas, kitokia, nei pinigų plovimas. Ne tokia korupcija, kurios naikinimu užsiima organizacija „Transparency International“. Tvydizmas – tai sisteminė korupcija. Tai atstovaujamosios demokratijos korupcija. Demokratijai žalinga ir atvirai neteisėta korupcija, ir įteisintoji korupcija. O jeigu tvydizmas suvokiamas kaip korupcija, tuomet JAV, viena iš nedaugelio valstybių, kurioje, anot „Transparency International“, korupcijos apraiškų yra nedaug, iš tiesų žemiau pateiktame žemėlapyje turi būti nudažyta ryškiai raudona spalva, kaip viena korumpuočiausių šalių pasaulyje.

Korupcijos suvokimo žemėlapis (Transparency International iliustr.)
Korupcijos suvokimo žemėlapis (Transparency International iliustr.)

Tvydizmas, anot L. Lessigo, yra nelygybė. Tai yra praktika, įteisinanti piliečių nelygybę visuomenėje. Nelygybės priežastis yra balsavimas. Balsavimas ne rinkimų biuleteniais, o doleriais. O kai nevienodos balsavimo teisės, piliečiai taip pat nelygūs.

L. Lessigo teigimu, kova su tvydizmu – tai daug didesnės kovos dalis. Teisininkas tvirtina, kad visame pasaulyje kyla pasipriešinimo korupcijai banga, staigiai stiprėja pasaulinis antikorupcinis judėjimas. Viso pasaulio šalyse – Brazilijoje, Izraelyje, Indijoje, Rusijoje, Ukrainoje, JAV ir kitose valstybėse iš visuomenės gimsta judėjimai, reikalaujantys visuomenei tarnaujančios valdžios. Kiekvienoje iš išvardintų šalių korupcijos tipai yra vis kitokie. Bet jas vienija suvokimas, kad visi korupcijos tipai generuoja fundamentalią visuomenės nelygybę.

Lawrence Lessig
Lawrence Lessig
© DELFI / Orestas Gurevičius

Į kovą su korupcija stoti skatinantis teisininkas sako, kad pergalė prieš šį visuomenes žalojantį reiškinį toli gražu nėra garantuota. Nerimą L. Lessigui kelia „žioplinėtojo“ efektas: moksliškai nustatyta, kad įvykus kokiai nors tragedijai ar katastrofai didėjant apie įvykį žinančių žmonių kiekiui tikimybė, kad kuris nors iš jų imsis aktyvių veiksmų, mažėja. Daugumoje tariamai demokratinių valstybių tai, kad demokratija neveikia, suvokia didelė dalis žmonių. Ir kuo daugiau apie tai žino, tuo mažiau kažko imasi, kad pažabotų žalingą praktiką. Atlikus tyrimą išaiškėjo, kad apie neproporcingai didelę pinigų įtaką politiniams sprendimams žino net 96 proc. amerikiečių. Bet 91 proc. amerikiečių įsitikinę, kad nieko pakeisti nebeįmanoma.

Toks demokratijos „gedimas“, anot L. Lessigo, yra demokratijos senatvės požymis. Demokratija pasensta tuomet, kai veikiant demokratiniams mechanizmams mažytė visuomenės dalis sugeba susikurti papildomą mechanizmą, leidžiantį perimti demokratijos valdymą iš visuomenės.

Viena iš tokių beviltiškai susenusių demokratijų dabar yra ir JAV. Šalis, kurioje paprasti žmonės nebeturi galios valdyti. „Tai turėtų bauginti ir Jus. Nes po pasaulį dabar klaidžioja ne vienas apgirtęs lokys, o mažų mažiausiai du apgirtę lokiai“, – įspėjo L. Lessigas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Broliai Lavrinovičiai – apie pakištą Jankūno koją, sunkius FIBA burtus ir „šventą karvę“ Prienuose laida „Krepšinio zona“ (15)

„Jei tau trisdešimt devyni, telefonas guli tyliai – tyli ant kėdės/Gal jau užteks liūdėt,...

Mirė partizanas Vytautas Balsys-Uosis (345)

Pirmadienį netekome Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio...

Po triuškinamos pergalės Lazdijų r. naujoji merė žada paviešinti visus buvusio mero darbelius (240)

Visi prieš vieną. Tokia situacija Lazdijų rajone lėmė, kad po daugybės metų mero poste jį...

Termometrų stulpeliai rodys tikrą pavasarį – savaitės viduryje mėgausimės šiluma (4)

Žemo atmosferos slėgio sūkurys lėtai nuo Lietuvos traukiasi ir nyksta, tačiau atsisveikindamas,...

„Real“ dokumentų klastojimo skandalas gali kainuoti titulus ir Mačiuliui

Buvęs Madrido „Real“ klubo krepšininkas Marcusas Slaughteris artimiausiu metu turėtų stoti...

Po rinkimų skaičiuojami tikrieji laimėtojai ir pralaimėtojai: situacija tarp lyderių jau netrukus gali pasikeisti (401)

Pasibaigę rinkimai į politinę areną atnešė ne vieną staigmeną. „ DELFI Dienoje “...

Ledesma įširdo dėl teisėjavimo Klaipėdoje: per 15 metų nesu matęs tokių bjaurių sprendimų (5)

Sekmadienį A lygos autsaiderių dvikovoje tarp „Palangos“ ir „Panevėžio“ nugalėtojai...

Nyderlandų policija suėmė šaudynių Utrechte įtariamąjį (137)

Olandijos policija pirmadienį suėmė įtariamąjį, siejamą su šaudymu tramvajuje Utrechto...

Kardiologas – apie mažai kam žinomą širdies ligų rizikos veiksnį: dėl to po 30 metų mirčių skaičius padvigubės (98)

Remiantis 2017 m. Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis, pagrindinė mirties priežastis buvo...

Norėdamas sugėdinti šalies valdžią vyras nutiesė 1 metro ilgio autostradą (52)

Verslininkas pastatė metro ilgio greitkelio ruožą šiaurės rytų Rumunijoje : taip jis...