Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos puolimas sustabdytas. Per beveik šešetą mėnesių trukusias galingas atakas Rusijos pajėgos sugebėjo užimti tik porą Donecko srities miestų – Avdijivką ir Marjinką. Dabar kyla esminis klausimas – kas bus toliau?
Kovo 11 d. duodamas interviu prancūzų žiniasklaidai Ukrainos prezidentas patikino, kad padėtis fronte dabar daug palankesnė nei kuriuo nors kitu trijų paskutinių mėnesių etapu ir Rusijos pajėgos – sustabdytos.
Tokias pat išvadas daro ir kai kurie Vakarų ekspertai. Britų žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgų veržimasis Rytų Ukrainoje praėjusiomis savaitėmis sulėtėjo. Iš dalies tai gali būti susiję su dideliais nuostoliais per mūšius dėl Avdijivkos, ketvirtadienį rašė Gynybos ministerija Londone. Tačiau padėtis esą lieka nestabili, nes ukrainiečiai dėl personalo ir amunicijos stygiaus susiduria su problemomis išlaikyti savo pozicijas.
Raminančią prognozę teigia ir karinis ekspertas Olegas Ždanovas, įsitikinęs, kad Rusijos pajėgoms nepavyks įgyvendinti pagrindinės savo dabartinės užduoties – pasiekti administracines Donecko ir Luhansko sričių sienas.
„Jeigu Luhansko srityje likę 4-5 proc. neokupuotų teritorijų, tai Donecko srityje jų žymiai daugiau, tad pasiekti administracines sienas – neįgyvendinama užduotis... Rusijos karinei vadovybei tai neįkandama užduotis. Pasižiūrėkite į karines rusų armijos galimybes... Dabar Kremlius ir Rusijos Federacijos gynybos ministerija įsitraukusios į aršias diskusijas. Rusijos generalinio štabo vadas Gerasimovas pasisako už skubią mobilizaciją. Neišsenkančių atsargų nebūna. Jėgos senka“, – sako ekspertas.
Anot O. Ždanovo, kiekvieną savaitę rusų pajėgų tempas lėtėja.
„Galima konstatuoti, kad puolimas išsikvepia. Ir tam, kad jį būtų galima atgaivinti, nėra nei jėgų, nei priemonių. Jei pradės atitraukti pajėgas kitomis operatyvinėmis kryptimis, pradėsime daryti spaudimą, imsimės kontrpuolimo veiksmų. Bet koks fronto nusilpnėjimas gali lemti pokyčius. Šiandien situacija strateginiame plane subalansuota. 50 ir 50“, - pridūrė ekspertas.
O. Ždanovas sako, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronte užtikrintai siekia pariteto: „Kol kas nedidelį pranašumą dar turi rusai, vis dar bando spausti trimis kryptimis (Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlovsko). Visos kitos kryptys – statiškos. O jeigu jiems dabar dar reikia nuimti dalį nuo Luhansko srities ir perkelti į Belgorodo ir Kursko... Tai apie ką mes kalbame?“.
Net ir statistika, kurią kiekvieną dieną skelbia Ukrainos pajėgų generalinis štabas, aiškiai rodo, kad susirėmimų ir priešo vykdomų apšaudymų pastaruoju metu sumažėjo. Pavyzdžiui, vasario 5 d., aršiausių kovų Avdijivkos ir Kupjansko apylinkėse laikotarpiu, buvo pranešta apie 105 per parą įvykusius ginkluotus susirėmimus, o kovo 18 d. jų skaičius jau perpus mažesnis – 56.
Visu puolimo laikotarpiu Rusijos pajėgos stengėsi judėti pagrindinėmis kryptimis – Avdijivkos, Marjinkos, Lymano, Robotynės ir Kupjansko, tačiau į priekį stūmėsi ne ypač agresyviai, naudodamos mažesnį kiekį technikos ir personalo.
Šie faktai rodo, kad Rusijos puolimo įkarštis pamažu blėsta, kad kovų už Avdijivką metu įsismarkavusios atakos – praeity, kadangi po miesto užėmimo pajėgos jau nesugebėjo susitelkti dar vienam proveržiui.
Ar Rusija iš tiesų išsikvėpė?
Dar sausio pabaigoje Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pranašavo, kad pavasariop Rusijos puolimas išsisems.
„[Jų puolimas] pasibaigs ir, manau, prasidės mūsų [puolimas]“, – sakė tada žvalgybos vadas.
Vis dėlto O. Černyšo publikacijoje cituotas Oleksandro Razumkovo centro užsienio politikos ir tarptautinio saugumo programų vadovas Oleksijus Melnikas sako, kad puolimas ne sustojęs, o tik sulėtėjęs.
„Galutines išvadas daryti dar anksti, kadangi tebevyksta „šliaužiantis puolimas“ – kai kuriuose fronto ruožuose vis dar pasislenkama per 100–200 metrų per parą. Žinoma, Rusijos užmojų toks judėjimas neatitinka“, – aiškina analitikas.
Jis teigia, kad po Avdijivkos užėmimo Rusija tikėjosi įžengti į operatyvinę erdvę, pralaužti ukrainiečių gynybą ir prasiveržti ne mažiau kaip per kelias dešimtis kilometrų. Bet taip neatsitiko ir tai byloja apie atakoms būtinų pajėgumų išsekimą.
Randasi pagrindas manyti, kad Rusijos galimybės vykdyti puolimą yra ganėtinai ribotos.
Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ karo apžvalgininkas Konstantinas Mašovecas mano, kad pareiškimai apie „sustojusį“ Rusijos puolimą daromi per anksti. Remiantis jo duomenimis, RF perdislokavo keletą padalinių (taip pat ir Kurachovo kryptimi), kad išlaikytų ankstesnį puolimo tempą, rašoma O. Černyšo straipsnyje.
O publikacijoje cituojamas atsargos pulkininkas, Gynybos strategijų centro ekspertas Viktoras Kevliukas prognozuoja, kad vasaros pabaigoje Rusija pamėgins vienu metu įvykdyti dvi didelio masto strategines operacijas: apsupti Slovjansko–Kramatorsko aglomeraciją ir likviduoti Ukrainos pajėgas prie Vuhledaro.
Iki tol, eksperto manymu, Rusijos armija darys spaudimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ties Kupjansku, Siversku, Torecku ir Robotyne.
Kuo gali atsakyti Ukraina? Aleksejus Melnikas konstatuoja: artimiausiu metu Ukraina nesugebės įgyti pranašumo ar net pariteto, kalbant apie gyvąją jėgą ir ginkluotę. Todėl ukrainiečiams teks sutelkti dėmesį į oro smūgius Rusijos užnugariui ir į manevrinę gynybą, o ne į dideles puolamąsias operacijas.
„Praėjusiais metais nesėkmingą kontrpuolimą surengusi Ukraina išmoko pamoką, kad tokia taktika – netinkama“, – reziumavo analitikas O. Černyšo publikacijoje.
