Finansinės rinkos ir žmogaus teisių grupės nusivylė J. Bideno antradienio sprendimu įvesti sankcijas aukščiausiems Rusijos teisėsaugos pareigūnams už opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir įkalinimą. Panaši kritika sekė po to, kai J. Bidenas atsisakė nusitaikyti į Saudo Arabijos princą, nors paskelbtoje žvalgybos ataskaitoje jis buvo kaltinamas pritarimu „Washington Post“ apžvalgininko Jamalo Khashoggi nužudymui.

Abiejų partijų JAV įstatymų leidėjai praėjusią savaitę taip pat sukritikavo J. Bideno administraciją po to, kai ši sudvejojo dėl sankcijų Vokietijos subjektams, dalyvaujantiems „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos statybose, nepaisant to, kad šis projektas, kaip manoma, pažeidžia Europos saugumą.

Kritikai teigia, kad J. Bideno administracija nuo pat pradžių davė netinkamą toną. Kaltinę J. Bideno pirmtaką Donaldą Trumpą pernelyg švelnia pozicija autokratų atžvilgiu, dabar jie tvirtina, kad naujojo prezidento veiksmai nedera su jo retorika, taikoma tokiems lyderiams kaip Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Jie teigia, kad JAV galėtų sankcionuoti Rusijos oligarchus arba valstybės skolą ir peikia J. Bideną už nenorą nubausti princą.

„Jie pliekė Trumpą dėl nuolaidžiavimo Rusijai ir tvirtino, kad elgsis griežtai, o dabar apsisukę daro tą patį, – pastebi Vašingtone įsikūrusio Paveldo fondo užsienio politikos tyrimų direktorius Jamesas Carafano. – Klausimas toks: ką jūs ketinate daryti praktiškai?“

Antradienį paskelbtos sankcijos reiškia, kad nubaustiems aukšto rango Rusijos pareigūnams bus taikomi kelionių apribojimai ir turto įšaldymas – ir visgi šie veiksmai neturės didelės įtakos, nes tie asmenys tikriausiai ir taip nekeliautų į Ameriką ir neketintų laikyti turto JAV sąskaitose.

Tas pats pasakytina ir apie sankcijas Saudo Arabijai.

Paskelbęs pranešimą, kuriame teigiama, kad princas Mohammedas davė leidimą nužudyti J. Khashoggi, J. Bidenas vengė nusitaikyti į jį asmeniškai.

Toks sprendimas sukėlė nepasitenkinimą tiems, kurie mano, kad Saudo Arabijos princas nusipelno tiesioginės bausmės už savo vaidmenį J. Khashoggi nužudyme, o sankcijos Rusijai nuvylė A. Navalno šalininkus. Antradienį Rusijos rublis atsigavo, anuliuodamas ankstesnį nuosmukį, nes paaiškėjo, kad JAV ir Europos Sąjungos sankcijos ne tokios grėsmingos, kaip buvo galima tikėtis.

„Tai, kad JAV ir ES įvedė sankcijas žmonėms, dalyvavusiems įkalinant A. Navalną, yra šaunu ir nuostabu, – tviteryje rašė artima sulaikytojo Rusijos aktyvisto sąjungininkė Marija Pevčik – Tačiau skaudžiausios sankcijos, kurių nei Europa, nei JAV nepritaikė, turėtų būti nukreiptos į oligarchus.“

J. Bideno administracija atsakydama teigia, kad tokia kritika yra nepagrįsta. Antradienį kalbėdamasis su žurnalistais vienas aukšto rango pareigūnas apibūdino su A. Navalnu susijusias sankcijas kaip pirmąjį žingsnį ir leido suprasti, kad jų numatyta ir daugiau trijose srityse: dėl Rusijos kišimosi į rinkimus, dėl „SolarWinds“ įsilaužimo, nukreipto į JAV vyriausybę ir šimtus amerikiečių kompanijų, ir dėl pranešimų, kad Rusija siūlė apdovanojimus už JAV karių žudymą Afganistane.

Administracijos pareigūnai taip pat pabrėžė, kad jie bendradarbiauja su kitomis valstybėmis. Jie tvirtina, kad šis bendradarbiavimas – nesvarbu, ar konfrontuojama su Rusija, Kinija ar Iranu, – JAV sprendimams suteikia stiprybės ir efektyvumo, kadangi bendri veiksmai izoliuoja prasikaltusias šalis.

„Pranešimas, kurį šiandien paskelbėme, buvo suderintas su Europos Sąjunga, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. – Tai ir neturėjo būti sidabrinė kulka ar sudėtingų santykių su Rusija pabaiga.“

Dėmesys bendradarbiavimui su sąjungininkais kyla po to, kai J. Bidenas kelis sykius sukritikavo D. Trumpą, jog šis per dažnai priimdavo vienašališkus sprendimus, vadovaudamasis savo strategija „Pirmiausia Amerika“.

„Jie jaučia, jog privalo tai daryti, kad grąžintų sąjungininkams pasitikėjimą Amerika, tačiau tai taip pat riboja jų galimybes, nes europiečiai niekada neis taip toli, kaip norėtų JAV“, – teigia Johnas Hughesas, „Albright Stonebridge Group“ viceprezidentas ir buvęs Valstybės departamento sankcijų politikos pareigūnas.

Taigi administracija bando taikyti „rodymo pirštu ir gėdinimo“ strategiją, siekdama izoliuoti šalis, kurias ji laiko prasikaltusiomis.

Jos sprendimas išslaptinti pranešimą, kuriame atskleidžiamas Saudo Arabijos princo įsikišimas, tapo vienu iš tokių pavyzdžių, kaip ir sprendimas išslaptinti žvalgybos bendruomenės įvertinimą, jog už A. Navalno apnuodijimo stovėjo Rusijos saugumo tarnybos.

„Jie nori, kad žmonės sakytų: „Žiūrėkite, štai šitie yra blogiečiai“, nes tai jiems suteikia moralinį autoritetą pritraukti sąjungininkus, kad būtų galima drauge nuveikti kitų dalykų, – teigia J. Hughesas. – Jie tikrai bando suprasti, kurios sankcijos gali būti veiksmingos ir kaip jas galima būtų panaudoti realiems užsienio politikos tikslams pasiekti.“

Šie klausimai diskutuojami kaip sankcijų politikos peržiūros dalis. D. Trumpo administracija sulaukė kaltinimų dėl to, kad mėgo visame pasaulyje taikyti įvairias sankcijas, tačiau nepagrįsdavo jų nuoseklia strategija.

„Siunčiama žinia yra tokia: tai, ką jie padarė, peržengia visas ribas, – apie naują administracijos laikyseną Saudo Arabijos atžvilgiu atsiliepė Amerikos verslo instituto mokslininkas rezidentas Kennethas Pollackas. – O mes rodome į juos pirštu ir sakome, kad žmogaus teisės yra svarbios ir kad jiems teks už savo veiksmus sumokėti, tačiau nesiekiame sugriauti santykių.“

Ir nors pastarieji administracijos veiksmai galėjo nuvilti finansines rinkas, JAV turi ir kitų galimybių, ypač Rusijos atveju. Ji gali nusitaikyti į Rusijos valstybės skolą.

Vašingtono tarptautinių finansų instituto vyriausiojo ekonomisto pavaduotoja Elina Ribakova teigia, kad nors sankcijos antrinei obligacijų rinkai trumpuoju laikotarpiu Vašingtonui būtų skausmingos, ilgainiui jos izoliuotų Rusiją nuo pasaulinės ekonomikos, taigi ateityje baudas būtų galima įgyvendinti paprasčiau.

„Tai svarbus Rubikonas, – pabrėžia E. Ribakova. – Kai pasaulinės rinkos pirmą kartą per šešis mėnesius nurims, tada bus galima bandyti sankcijas sugriežtinti.“