„Vašingtonas neša pasauliui destabilizaciją. Nė vieno išspręsto konflikto per pastaruosius dešimtmečius, bet daug išprovokuotų konfliktų“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, o Kinija perspėjo nesilankyti saloje, kurią laiko savo teritorija.
Šis M. Zacharovos pareiškimas nuskambėjo Kinijai perspėjus Jungtines Valstijas, kad joms teks „sumokėti“, jei JAV Atstovų Rūmų pirmininkė apsilankys Taivane.
N. Pelosi antradienį atvyko į Kvala Lumpūrą, kur tęsia kelionę po Azijos šalis. Savo kelionę Singapūre pradėjusi politikė po Malaizijos turi apsilankyti Pietų Korėjoje ir Japonijoje, bet dėmesį kausto tikimybė, kad ji taip pat gali užsukti į Taivaną.
Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Amerikiečių pareigūnai dažnai rengia diskretiškus vizitus į Taivaną, taip pademonstruodami paramą salai, bet N. Pelosi apsilankymas pritrauktų daugiausiai dėmesio pastaraisiais metais.
Susidūrusi su precedento neturinčiomis sankcijomis ir tarptautine izoliacija dėl karo provakarietiškoje Ukrainoje, Rusija siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Kinija ir yra išreiškusi solidarumą su Pekinu dėl Taivano.
Demokratinis Taivanas gyvena nuolatinėje grėsmėje, kad jį gali užgrobti Kinija.
Rusijos invazija Ukrainoje sustiprino nuogąstavimus, kad Kinija gali pasekti Maskvos pavyzdžiu ir įgyvendinti savo grasinimus aneksuoti daug mažesnį Taivaną.
Jungtinės Valstijos ir Kinija nesutaria ne tik dėl demokratinio autonominio Taivano, bet ir dėl anksčiau šiemet Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą. Be to, Vašingtonas kaltina Pekiną patylomis remiant Maskvą.
Kinija paragino surengti derybas dėl karo užbaigimo, tačiau nepasmerkė Rusijos veiksmų ir ne kartą kritikavo amerikiečių Ukrainai teikiamą paramą ginklais.
Nors manoma, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija nepritaria N. Pelosi apsilankymui Taivane, Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė, kad ji gal vykti, kur panorėjusi.
„Pirmininkė turi teisę apsilankyti Taivane, – žurnalistams sakė jis. – Nėra priežasties Pekinui galimą vizitą, atitinkantį seną JAV politiką, versti kažkokia krize.“
J. Kirby citavo žvalgybinę informaciją, kad Kinija rengė galimas karines provokacijas, galbūt įskaitant raketų leidimą Taivano sąsiauryje ar „didelio masto“ įsibrovimus į Taivano oro erdvę.
Pasak jo, N. Pelosi keliauja kariniu lėktuvu ir nors Vašingtonas nesibaimina tiesioginės atakos, jis mano, kad padidėja apsiskaičiavimo tikimybė.
Taivano kariuomenė antradienį pareiškė esanti „pasiryžusi“ ginti salą nuo padidėjusios Kinijos grėsmės dėl galimo N. Pelosi vizito.
Tačiau J. Kirby pakartojo, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nesikeičia.
Tai reiškia paramą savarankiškos salos vyriausybei, tuo pačiu metu diplomatiškai pripažįstant Pekiną, o ne Taibėjų ir nepritariant oficialiam Taivano nepriklausomybės paskelbimui ar Kinijos sprendimui perimti salą jėga.
Taivano vyriausybė nekomentuoja N. Pelosi apsilankymo tikimybės.
Premjeras Su Tseng-changas antradienį reporteriams nepatvirtino vizito, bet padėkojo N. Pelosi už jos paramą.
Tuo metu Taivano laikraštis „Liberty Times“ citavo neįvardytus šaltinius, sakiusius, kad N. Pelosi į salą atskris antradienį vakare, o trečiadienį susitiks su prezidente Tsai Ing-wen ir po pietų išvyks.
